Paštuvos Basųjų karmeličių vienuolynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Paštuvos Basųjų karmeličių vienuolynas
Ordinas Basieji karmelitai
Įkurtas XVII a.

Paštuvos Basųjų karmeličių vienuolynas, taip pat Šv. Juozapo ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės vienuolynaskarmelitų ordino šakos – basųjų karmelitų – moterų vienuolynas, 1994 m. atkurtas Paštuvoje, Kauno rajone.

Adresas – Tolivardžių k. 8, Batniavos seniūnija, 54191 Kauno raj., oficialus pavadinimas – Basųjų karmeličių ordinas (popiežiaus teisių). Karmelitų ordino pavadinimas siejamas su Karmelio kalnu, esančiu Šventojoje Žemėje, kur nuo pranašo Elijo laikų gyveno eremitų bendruomenės. Kontempliatyvi vienuolija, įkurta Ispanijoje 1562 m., Lietuvoje veikia nuo 1638 m.

Vyresnioji – ses. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD. Iš viso: 10 amžinųjų įžadų seserų, 7 novicijos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmosios basosios karmelitės į Vilnių atvyko 1637 m. iš Lenkijos. Prasidėjus karui su švedais, seserys vienuolyną paliko – 16551667 m. pasitraukė į Moraviją bei Vengriją. 1865 m., po sukilimo, basųjų karmeličių vienuolynas buvo likviduotas Rusijos vidaus reikalų ministerijos dekretu. Visa bendruomenė, kurią sudarė 17 seserų, buvo perkelta į Vilniaus benediktinių vienuolyną, kuris caro įsakymu vėliau buvo nugriautas. 1938 m. iš Lenkijos atvykusios seserys vėl įsikūrė Vilniuje, kur 10 seserų bendruomenė gyveno iki 1945 m. Pasikeitus politinėms sąlygoms, karmelitės pasitraukė į Lenkiją. 1992 m. kardinolas Vincentas Sladkevičius kreipėsi laišku į ordiną, prašydamas atkurti vienuolyną Lietuvoje. Atvykus keturioms karmelitėms iš užsienio, 1994 m. Paštuvoje buvo atkurtas Basųjų karmeličių vienuolynas. 2000 m. pastatytas ir pašventintas naujas vienuolyno pastatas (arch. Regimantas Andriuškevičius).

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po gaisro, 2012 m. sunaikinusio vietinę Paštuvos Šv. Barboros bažnyčią, parapijos tikintieji Šv. Mišių rinkdavosi į vienuolyno koplyčią.[1] 2015 m. bažnyčia buvo atstatyta ir pašventinta.[2]

Vienuolės dalyvauja vykdant socialines programas, teikia įvairią pagalbą. Lėšų vienuolės užsidirba įvairiai: kepa per Šv. Mišias dalijamas ostijas, siuva liturginius drabužius, gamina atvirukus, spausdina įvairią religinę literatūrą, siuva vaikiškus žaislus. Finansinę paramą vienuolynas gauna iš Didžiojoje Britanijoje įsikūrusio Karmelitų ordino, kuris finansavo Šv. Juozapo ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės vienuolyno Lietuvoje statybą. Kadangi apylinkėse gyvena nemažai nagingų žmonių – mezgėjų, siuvinėtojų, audėjų, medžio drožėjų, kalvių, keramikų – labdaros valgykloje dažnai rengiamos jų darbų parodos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://kaunoarkivyskupija.lt/pastuva/ Paštuvos Šv. Barboros parapija
  2. Achmedovas, Rafaelis (2015-09-20). „Duris atvėrė prieš trejus metus sudeginta ir bendruomenės pastangomis atstatyta Paštuvos bažnyčia“. delfi.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]