Julius Maciejauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Julius Maciejauskas
Julius Maciejauskas.jpg
Gimė 1868 m. liepos 1 d.
Papyvesiai, Pasvalio rajonas
Mirė 1947 m. gegužės 14 d. (78 metai)
Los Andželas, JAV, 1993 m. perlaidotas Švėkšnoje
Veikla kunigas, prelatas, visuomenininkas.
Žymūs apdovanojimai

Julius Maciejauskas (1868 m. liepos 1 d. Papyvesiai, dab. Pasvalio rajonas1947 m. gegužės 14 d. Los Andželas, JAV, 1993 m. perlaidotas Švėkšnoje) – kunigas, prelatas, visuomenininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Julius Maciejauskas pradžios mokyklą baigė Kaune, gimnaziją – Rygoje, Kunigų seminariją1891 m. Kaune

18911896 m. J. Maciejauskas dirbo vikaru Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, 18961899 m. – Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, 18991937 m. – klebonu Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje.

Klebono J. Maciejausko rūpesčiu 1905 m. Švėkšnoje buvo pastatyta dabartinė bažnyčia, 1906 m. įkurta parapijos labdaros draugija, 1907 m. – įsteigta lietuviška parapijinė mokykla, 1909 m. atkurta Blaivininkų draugija, 1910 m. pastatyta klebonija, 1918 m. įkurta 30 vietų ligoninė, 1919 m. įsteigta progimnazija, 1928 m. pastatyta „Saulės“ gimnazija, 1930 m. nutiestas plentas į Žagatpurvius, 1914 m. Inkakliuose įrengtas lurdas, 1923 m. Inkakliuose prie Lurdo pastatyta ir pašventinta koplyčia. Tiems darbams atlikti prelatas J. Maciejauskas 5 kartus važiavo į JAV rinkti lėšų.

Už nuopelnus Katalikų Bažnyčiai klebonas J. Maciejauskas buvo paskirtas Rietavo dekanato, kuriai priklausė Švėkšnos bažnyčia, dekanu, 1918 m. – Žemaičių vyskupijos garbės kanauninku ir 1927 m. – Telšių vyskupijos kapitulos prelatu.

1937 m. spalio 18 d. prelatas J. Maciejauskas Švėkšnos klebono pareigų atsisakė, 1938 m. spalio 15 d. išvyko į JAV. 1941 m. Los Andžele įkūrė Šv. Kazimiero parapiją.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atminimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Juliaus Maciejausko vardu Švėkšnos miestelyje pavadinta gatvė.
  • Sukurtas dokumentinis filmas.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]