Gottfried Leibniz

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gotfrydas Leibnicas

Gotfrydas Leibnicas (vok. Gottfried Wilhelm Freiherr von Leibniz; 1646 m. liepos 1 d. Leipcige – 1716 m. lapkričio 14 d. Hanoveryje, Vokietija) – vokiečių filosofas, matematikas, daugiausiai rašęs lotynų ir prancūzų kalbomis.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1646 m. liepos 1 d. Leipcigo universiteto filosofijos profesoriaus F. Leibnico šeimoje. Tėvas mirė, kai Gotfrydui buvo vos septyneri. Mokėsi Leipcigo Šv. Tomo mokykloje. 1661 m. įstojo į Leipcigo universitetą, kuriame studijavo filosofiją.[2] Po dvejų metų perėjo į Jėnos universitetą, kuriame mokėsi matematikos. 1663 m. išspausdino savo pirmąjį veikalą „De principio individui“. Tais pačiais metais jam suteiktas filosofijos bakalauro, o 1664 m. – filosofijos magistro laipsnis. 1666 m. Altdorfo universitete apgynė teisės daktaro disertaciją. Nuo 1672 m. iki 1676 m. dirbo Mainco kurfiursto tarnyboje. Šiose pareigose daug keliavo po Europos valstybes. Rašė lingvistikos, istorijos, politinės teorijos, estetikos veikalus.[3]

G. Leibnicui priskiriamas dvejetainės sistemos sukūrimas. Filosofijoje žinoma Monadologija (Dievo egzistavimo įrodinėjimas), filosofinis optimizmas (pasak Leibnico, mūsų pasaulis – geriausias iš geriausių, arba, kitaip tariant, tobulas, nes, jei Dievas, būdamas visagalis, galėjo sukurti tobulą pasaulį, sunku būtų patikėti, kad jis tokio nesukūrė).

Taip pat Leibnicas yra kūręs teorijas tokiose mokslo srityse kaip logika, kalbotyra.

Vikicitatos

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Leibniz Gottfried Wilhelm (Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas, Laibnicas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 686-687 psl.
  2. http://www-history.mcs.st-and.ac.uk/~history/Biographies/Leibniz.html Gottfried Wilhelm von Leibniz
  3. https://www.iep.utm.edu/leib-met/ Gottfried Leibniz: Metaphysics