Vaclovas Griganavičius
Vaclovas Griganavičius (1891 m. liepos 1 d. Radeckų vienkiemis, Taujėnų valsčius – 1940 m. rugsėjo mėn. Svirnų vienkiemis, Kavarsko valsčius) – Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1909 m. mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune, 1910 m. Kazanės universitete išlaikė provizoriaus padėjėjo egzaminus. Nuo 1912 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje, 1913 m. baigė mokomąją komandą, 1915 m. baigė karo mokyklą, praporščikas, 1917 m. baigė artilerijos žvalgų kursus. 1914–1917 m. Pirmojo pasaulinio karo dalyvis, nuo 1916 m. baterijos vadas. 1917 m. dalyvavo Vakarų fronto lietuvių karių I ir II suvažiavimuose Minske. 1918 m. vasario 18 d. – lapkričio 1 d. kalintas Sovietų Rusijoje.
1919 m. gegužės mėn. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Nuo 1919 m. spalio mėn. baterijos vadas. 1919–1920 m. dalyvavo kovojant su Lenkijos kariuomenės daliniais. 1920 m. rugsėjo 23 d. buvo patekęs į lenkų nelaisvę, bet spalio 14 d. pabėgo.
1922 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus, 1924 m. baigė Čekoslovakijos generalinio štabo akademiją Prahoje. Nuo 1924 m. spalio mėn. dirbo Vyriausiojo štabo mobilizacijos skyriuje, 1925 m. spalio mėn. – 1931 m. gruodžio mėn. skyriaus viršininkas. 1927 m. Generalinio štabo pulkininkas. 1931 m. gruodžio mėn. – 1935 m. gegužės mėn. 4-ojo pėstininkų pulko vadas. 1935 m. gegužės mėn. – 1938 m. birželio mėn. 2-osios pėstininkų divizijos štabo viršininkas.[1] Bendradarbiavo žurnale „Mūsų žinynas“, rašė daugiausia teoriniais klausimais.
Palaidotas Anykščių rajono Kavarsko kapinėse.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1927 m. II rūšies Vyčio kryžiaus 1 laipsnio ordinas
- 1927 m. Čekoslovakijos Baltojo liūto 4 laipsnio ordinas su kardais
- 1929 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas
- 1930 m. Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinas
- 1930 m. Belgijos 1 laipsnio Karo kryžius
- 1931 m. Čekoslovakijos Baltojo liūto 3 laipsnio ordinas su kardais
- 1936 m. Artimui pagalbon 2 laipsnio kryžius
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kazimieras Tamašauskas, Vytautas Zabielskas. Vaclovas Griganavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 163 psl.