Kazys Alyta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Kazys Alyta
Gimė: 1881 m. gruodžio 22 d.
Karklupėnai, Kaupiškių valsčius, Vilkaviškio apskritis
Mirė: 1942 m. liepos 1 d. (60 metų)
Jonava, palaidotas Skaruliuose
Veikla: Lietuvos mėgėjų teatro aktorius, režisierius, dramaturgas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas
Alma mater: 1925 m. Aukštieji karininkų kursai

Kazys Alyta (1881 m. gruodžio 22 d. Karklupėnai, Kaupiškių valsčius, Vilkaviškio apskritis – 1942 m. liepos 1 d. Jonava, palaidotas Skaruliuose) – Lietuvos mėgėjų teatro aktorius, režisierius, dramaturgas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Liepojos gimnazijoje, baigė 6 gimnazijos klases. 1915 m. baigė Peterhofo praporščikų mokyklą, 1925 m. – Aukštuosius karininkų kursus.

19011905 m. Rusijos imperijos kariuomenės Kronštato tvirtovės artilerijos fejerverkeris (puskarininkis). 1905 m. paleistas iš tarnybos grįžo į Lietuvą, į Vilnių ir pasinėrė į lietuvių kultūrinį gyvenimą. Greitai tapo vienu aktyviausių Vilniaus lietuvių vaidintojų būrelio „Rūta“ dalyvių. Pagarsėjo kaip žymiausias komiškų vaidmenų atlikėjas. Režisavo spektaklių (Kaminkrėtys ir malūnininkas, 1913 m.) Išvertė A. Fredo komediją „Žvakutė užgeso“, 1914 m. ir T. Brandon. „Karolio teta“, 1923 m. Vilniaus lietuvių artistų bendrovės steigėjas ir vienas žymiausių jos aktorių, nuo 1912 m. jos direktorius.[1]

1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, mobilizuotas tarnavo Kauno tvirtovės artilerijoje. Čia jis 1915 m. vasarą pasiųstas į Peterhofo praporščikų mokyklą, 1915 m. rugsėjo mėn. baigęs mokyklą, paskirtas į 22-ąjį Sibiro pulką jaunesniuoju karininku, vėliau kuopos vadas. 19171918 m. 7-ajame Sibiro mirties batalione kariavo vokiečių-austrų fronte. Prasidėjus Rusijos armijoje suirutei, grįžo į tuo metu dar vokiečių okupuotą Lietuvą. Bolševikams artėjant prie Vilniaus, stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1918–1919 m. tarnavo Vilniaus komendantūroje. 1919 m. mobilizuotas į artilerijos pulką, baterijos vyresnysis karininkas, baterijos vadas, 1920 m. kapitonas, 1924 m. majoras, kurį laiką Antrojo artilerijos pulko vadas. 19231925 m. lankė Aukštuosius karininkų kursus, 1925–1937 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, pulkininkas leitenantas.[2]

Nuo 1935 m. gyveno ūkyje Šveicarijos dvare netoli Jonavos. Vokietijos okupacijos metais Jonavos butų ūkio inspektorius, Jonavos burmistras. Sovietinių partizanų nužudytas.

Vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ant bedugnės krašto, komedija, 1911 m., išspausdinta 1913 m.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]