Petras Juodelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Petras Juodelis (1909 m. liepos 1 d. Aukštadvaris – 1975 m. rugpjūčio 24 d. Vilnius, palaidotas Naujosios Vilnios kapinėse) – Lietuvos dailės istorikas, muziejininkas, literatūros kritikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslus pradėjo Aukštadvario vidurinėje mokykloje, Vilniaus lietuvių gimnazijoje, vėliau Kauno „Aušros“ gimnazijoje, kurią baigė 1927 m. 19271931 m. Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. Lietuvos universitetas) studijavo slavistiką, 1942 m. baigė Vilniaus universitetą.

19291931 m. leido ir redagavo literatūrinį žurnalą „Pjūvis“, jame skelbė neoromantizmo idėjas, kritikavo keturvėjininkus. Žurnale bendradarbiavo Jonas Aistis, Juozas Banaitis, Henrikas Ernestas Blazas, Viktoras Katilius, Antanas Miškinis ir kiti. Vėliau pirmosios žmonos Onos Kmitaitės veikiamas bendradarbiavo LKP remiamuose literatūriniuose žurnaluose „Literatūra“, almanache „Prošvaistė“. 19311940 mokytojavo Virbalio, Panevėžio, Vilniaus mokyklose. 19401941 m. Švietimo liaudies komisariato Meno reikalų valdybos viršininkas. Nuo 1941 m. su pertrauka dirbo Vilniaus dailės muziejuje, 19441946 m. direktoriaus pavaduotojas, 19611969 m. Tapybos ir skulptūros skyriaus vedėjas. Vokiečių suimtas ir kelis mėnesius išlaikytas Lukiškių kalėjime, kankintas, kaip nepagydomas psichinis ligonis išleistas laisvėn. Pasveikęs grįžo dirbti į muziejų ir skaitė meno istorijos paskaitas ten prisiglaudusioje nelegalioje meno mokykloje. 1944–1946 m. dėstė Vilniaus universitete, dalyvavo pasipriešinime sovietiniam okupaciniam režimui. Po triukšmingo rašytojų suvažiavimo, kuriame jis drąsiai stojo ginti literatus Petrą Vaičiūną, Putiną ir kitus, suimtas, kalintas Vorkutoje. Antroji žmona Danutė Gumovskytė su dvejų metų dukrele Vandute ir senais savo tėvais buvo išvežti į Krasnojarsko krašte, pas juos nuvyko ir P. Juodelis. 1959 m. šeima grįžo į Lietuvą.[1][2]

Parengė dailės albumų, Vilniaus dailės muziejaus katalogų. Parašė straipsnių apie lietuvių ir užsienio literatūrą, knygų recenzijų. Išvertė lenkų rašytojų romanų.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos tapyba XV1-XIX a., albumas, su P. Svičiuliene, 1970 m.
  • Vakarų Europos XV–XIX a. tapyba Vilniaus paveikslų galerijoje, albumas, 1973 m.
  • Vilniaus paveikslų galerija, su kitais, 1968 m.
  • Lietuvos dailė 1907–1940 m., su J. Zvicevičiūte, 1968 m.
  • Lietuvos dailė XVI-XlX a. 1969 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Petro Juodelio gruoblėtas gyvenimo kelias pasibaigė. Aidai, 1975 m.
  2. Petras Juodelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006