Maronitai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Maronitai
Maronitų valstiečiai stato bažnyčią apie 1920 m.
Maronitų valstiečiai stato bažnyčią apie 1920 m.
Gyventojų skaičius 3 500 000[1]
Populiacija šalyse Libanas:
   1 062 000

Argentina:
   750 000
Brazilija:
   550 000
JAV:
   215 000
Meksika:
   160 000
Australija:
   160 000
Kanada:
   85 000
Sirija:
   52 000
Prancūzija:
   52 000
Venesuela:
   25 000
Kipras:
   10 500
Izraelis:
   7 000
Vokietija:
   5 500
Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė:
   5 000

Kalba (-os) Vietinės:
Libano arabų, Kipro Maronitų arabų, šiuolaikinė hebrajų
Istoriškai:
sirų (aramėjų kalba)
Užsienis:
prancūzų ir anglų
Diaspora:
prancūzų, anglų, ispanų, portugalų
Religijos Krikščionybė (Maronitų bažnyčia)
Giminingos etninės grupės kiti libaniečiai · asirai · Levanto arabai · žydai

Maronitai – krikščionių etnoreliginė grupė Levante. Jų pavadinimas kilęs nuo sirų šventojo Marono, kurio pasekėjai persikėlė iš Šiaurės Sirijos į Libano kalnus ir ten įkūrė Maronitų bažnyčią.

Maronitai išlaikė savo atskirą statusą Libano kalnuose ir pajūryje po Islamo užkariavimų. Jie išlaikė savo religiją ir kalbą iki XIII a. Šiek tiek kalbančiųjų išliko Kipre ir uždaruose kalnų kaimeliuose, bet dėl vyriausybės standartizavimo daugelis jų pradėjo kalbėti arabiškai.

Europiečiai įkūrė Libaną, kad apsaugotų maronitus. XX a. pradžioje ir dėl Libano pilietinio karo 19751990 m. daug maronitų emigravo į Ameriką. Dabar ketvirtis Libano gyventojų yra maronitai. Be dviejų išimčių visi Libano prezidentai buvo maronitai, o istoriškai premjeras yra sunitas musulmonas.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „There are 3,500,000 Maronites in the World“. Maronite-heritage.com. 1994-01-03. Suarchyvuotas originalas 2011-07-14. Nuoroda tikrinta 2010-10-14.