Ežiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ežiai
Keturpirštis ežys (Atelerix albiventris)
Keturpirštis ežys
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Eulipotyphla
(Wikispecies-logo.svg Eulipotyphla)
Šeima: Ežiniai
(Wikispecies-logo.svg Erinaceidae)
Pošeimis: Ežiai
(Wikispecies-logo.svg Erinaceinae)

G. Fischer, 1814

Ežiai (Erinaceinae) – ežinių šeimai priklausantis dygliuotas žinduolis. Priskaičiuojama septyniolika ežių rūšių penkiose gentyse, randamų visoje Europoje, Azijoje ir Afrikoje bei Naujojoje Zelandijoje (pastarojoje šie buvo introdukuoti). Australijoje ir Amerikose ežių nėra, nors Šiaurės Amerikoje anksčiau gyveno dabar išnykę Amphechinus genčiai priklausę ežiai.

Ežius sieja tolimi giminystės ryšiai su kirstukiniais (Soricidae šeima). Manoma, kad ežiai išvaizda mažai pasikeitė per pastaruosius 15 mln. metų ir yra tarp seniausių žinduolių rūšių.[1] Jų šeriams tvirtumo ir aštrumo suteikia keratinas. Jungiamoji grandis tarp kirstukinių ir ežių galėtų būti gimnūros. Kaip ir daugelis pirmųjų žinduolių, ežiai yra prisitaikę prie naktinio gyvenimo būdo.[2] Kiti gyvūnai, turintys analogišką apsaugą (dyglius) yra dygliatriušiai ir echidniniai.

Žiemos miego metu ežio kūno temperatūra gali nukristi iki 2 °C. Pabudus iš žiemos miego temperatūra vėl pakyla iki įprastos 30-35 °C.[3]

Lietuvoje sutinkamos dvi rūšys – Erinaceus roumanicus (dažnas) ir Erinaceus europaeus (retesnis, labiau paplitęs Latvijoje).[4]

Gyvūno pavadinimas lietuvių kalboje yra indoeuropiečių kilmės ir mažai pakitęs – ide. *h₁eǵʰis.

Ežių gentys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Penkios Erinaceinae pošeimio gentys priskiriamos ežiams:[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Reiter C, Gould GC (1998). „Thirteen Ways of Looking at a Hedgehog“. Natural History 107 (6): 52. 
  2. „WildlifeTrust.org.uk“. WildlifeTrust.org.uk. Suarchyvuotas originalas 2013-02-12. Nuoroda tikrinta 2013-02-28. 
  3. Suomalainen, Paavo; Sarajas, Samuli (1951-08-01). „Heart-beat of the Hibernating Hedgehog“. Nature 168 (4266): 211. Bibcode:1951Natur.168..211S. ISSN 0028-0836. PMID 14875055. doi:10.1038/168211b0. 
  4. Mažeika, Vytautas. Ežiniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-10-08.
  5. [Hutterer, R. (2005). „Erinaceomorpha būrys“. Publikuota: Wilson, D.E.; Reeder, D.M (eds.). Mammal Species of the World: A Taxonomic and Geographic Reference (trečiasis leidimas). Džono Hopkinso universiteto leidykla, p. 212–217. ISBN 978-0-8018-8221-0. OCLC 62265494.]