Augustinas Povilaitis
Augustinas Povilaitis | |
---|---|
A. Povilaitis 1933 m. | |
Gimė | 1900 m. vasario 24 d. Pašventys, Jurbarko valsčius |
Mirė | 1941 m. liepos 12 d. (41 metai) Maskva, SSRS |
Tėvas | Mykolas Povilaitis |
Motina | Ona Pilmonytė |
Sutuoktinis (-ė) | Kotryna Vaitiekauskaitė-Povilaitienė |
Vaikai | Marija Beatričė Povilaitytė-Brusokienė, Romualdas Povilaitis |
Veikla | VSD vadovas |
Alma mater | 1939 m. Vytauto Didžiojo universitetas |
Vikiteka | Augustinas Povilaitis |
Augustinas Povilaitis (1900 m. vasario 24 d. Pašventyje, Jurbarko valsčius – 1941 m. liepos 12 d. Maskvoje) – tarpukario Lietuvos respublikos Saugumo departamento direktorius.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė 11 vaikų šeimoje. Savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo nepriklausomybės kovose su bermontininkais, buvo sužeistas. Kaip savanoris gavo 15 ha žemės, prisipirkęs dar tiek pat, Giedrių kaime įkūrė pavyzdinį ūkį. Buvo abstinentas, su paskaitomis prieš alkoholizmą apvažinėjo visą Lietuvą.
1920–1927 m. saugumo policijos valdininkas. 1927–1931 m. Kriminalinės policijos valdybos direktoriaus asmeninis sekretorius. 1931–1934 m. Valstybės saugumo policijos viršininkas. 1933 m. eksternu baigė Kauno suaugusiųjų gimnaziją. 1934–1940 m. LR Vidaus reikalų ministerijos Valstybės saugumo departamento direktorius.[1][2]
1939 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto Ekonomikos skyrių. Mėgo literatūrą, meną, rašė straipsnius periodiniams leidiniams „Lietuvos aidas“, „Vairas“, „Ūkininko patarėjas“, redagavo „Kriminalistikos žinyną“, skaitė paskaitas Radiofone.
1940 m. birželio 13 d. atleistas iš pareigų. Neatlaikiusi Maskvos spaudimo Lietuvos Vyriausybė sutiko, kad birželio 15 d. Kazys Skučas ir Augustinas Povilaitis būtų suimti (vad. Butajevo byla).[3] Abu iš Vokietijos pasienio buvo nuvežti į Kauną ir uždaryti į VI forto kalėjimą, tuomet vadintą drausmės batalionu, čia tardyti. 1941 m. birželio 23 d. SSRS Aukščiausiojo Teismo karinė kolegija nuteisė jį mirties bausme. 1941 m. liepos 12 d. sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime. 1993 m. reabilituotas.[4]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Neramios dienos: sukilimai Lietuvoje nuo nepriklausomybės atgavimo iki šių metų [1939] sausio mėn. 1 dienos. – Kaunas: Atmintis, 1996. – 29 p.: portr. – ISBN 9986-760-00-3
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2006 m. Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius (po mirties) [5]
Atminimo įamžinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Čikagos Šv. Kazimiero lietuviškose kapinėse pastatytas simbolinis atminimo paminklas (skulpt. Ramojus Mozoliauskas)
- 1991 m. Kazimierui Skučui ir Augustinui Povilaičiui prie buvusios LR Vidaus reikalų ministerijos pastato Kaune atidengta paminklinė lenta, sukurtas televizijos filmas
- 1992 m. liepos 12 d. Žaliakalnyje ant namo (Perkūno al. 55) atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. Bronius Zalensas)
- 1994 m. Aleksoto mikrorajone, Birutėje, jo vardu pavadinta gatvė.
- 1994 m. lapkričio 13 d. Veiveriuose, Kančių kalnelyje, Kazimiero Skučo ir Augustino Povilaičio atminimui atidengtas ir pašventintas stogastulpis
- 1998 m. Pašvenčio kaime pastatytas paminklinis akmuo [6]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://www.vsd.lt/Page.aspx?pageID=144 Archyvuota kopija 2015-04-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.archyvai.lt/exhibitions/okupac/p6.htm Archyvuota kopija 2013-08-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.archyvai.lt/exhibitions/okupac/p15.htm Archyvuota kopija 2013-08-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Didžiosios tautos aukos (sud. Viktoras Ašmenskas). – Vilnius: Diemedžis, 2009. – 86-113 p.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=270528
- ↑ http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=POVILAITIS%20AUGUSTINAS Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Didžiosios tautos aukos. – 3-iasis leidimas (sud. Viktoras Ašmenskas). – Vilnius: Diemedžis, 2009. – 303 p.: portr. – ISBN 978-9986-23-155-4
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]