Jurgis Krikščiūnas (1919)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Jurgis Krikščiūnas (slapyvardis Rimvydas, 1919 m. rugsėjo 14 d. Samara, Rusija – 1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemis, Punsko valsčius; palaidotas Suvalkuose (miesto kapinėse, vieta nežinoma)) – vienas Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjų, Dainavos apygardos štabo organizacinio skyriaus viršininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas Antanas Krikščiūnas. 1940 m. baigė Karo mokyklą. 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis Kaune. 19401943 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo geodeziją. Dalyvavo pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui jaunimo organizacijos veikloje. 1944 m. rudenį suimtas, 9 mėn. kalintas Šiaulių kalėjime; nesudarius bylos paleistas. Nuo 1945 m. rudens Dzūkų rinktinės Kunigaikščio Vaidoto grupės partizanas, būrio vadas. Nuo 1946 m. vasaros Dainavos apygardos Mindaugo kuopos vadas. Atstovavo apygardai 1947 m. sausio 15-16 d. Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Tauro apygardos teritorijoje.

Mokėjo rusų, vokiečių ir prancūzų kalbas, buvo pasiųstas į Vakarus. 1947 m. gegužės mėn. su J. Lukša perėjo Lenkijos sieną (grįžo m. birželio 5 d.), Gdanske ir Gdynėje susitiko su pasipriešinimo atstovais užsienyje, perdavė svarbių dokumentų apie TSRS okupuotą Lietuvą ir kovą su sovietiniu režimu, pranešė, kad J. Markulis (slap. „Erelis“) yra MGB agentas. Nuo 1947 m. liepos mėn. Dainavos apygardos štabo žvalgybos ir ryšių skyriaus, nuo 1948 m. – organizacinio skyriaus viršininkas, kartu kurį laiką ir Dzūkų rinktinės vado pavaduotojas. Per kautynes du kartus sužeistas. Daug rašė partizanų spaudoje, rūpinosi jos techninėmis priemonėmis, platinimu; rinko medžiagą apie sovietinių okupantų nusikaltimus. 1949 m. pavasarį Pietų Lietuvos partizanų srities vadovybės pasiųstas į Vakarus turėjo informuoti apie Lietuvos partizanų vyriausiosios vadovybės – LLKS įkūrimą, vežė medžiagos apie sovietinės valdžios represijas, apie partizaninį karą ir kitką. Pakeliui į Varšuvą ją atėmė Lenkijos saugumo darbuotojai. Iš atminties atkūręs dingusią medžiagą, paštu išsiuntė Vakaruose esančiam Juozui Lukšai-Daumantui, kuris su Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu parengė memorandumą Jungtinėms Tautoms.[1] Apsupti komunistinės Lenkijos pasienio kariuomenės žuvo bunkeryje kartu su partizanu Vytautu Prabuliu-Žaibu Šlynakiemio kaime 1949 m. gruodžio 15 d.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Virginija RudienėJurgis Krikščiūnas (1919). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 37 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]