Leonardas Grigonis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Leonardas Grigonis (kovos vardas Užpalis, 1905 m. gruodžio 14 d., Pužonys, Rokiškio valsčius – 1950 m. liepos 22 d., Daugėliškių miškas) – Lietuvos rezistentas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į partizaninę kovą įsitraukė 1944 m. Buvo Šiaulių ir Radviliškio apylinkėse veikusios Vytauto Didžiojo–Atžalyno rinktinės štabo viršininkas, nuo 1948 m. rugpjūčio iki 1949 m. rugpjūčio buvo Prisikėlimo apygardos vadas. 1949 m. vasario mėn. dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, kuriame apdovanotas 3-iojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos signataras. 1950 m. gegužės 30 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo nutarimu suteiktas laisvės kovotojo partizanų pulkininko leitenanto laipsnis. Žuvo 1950 m. liepos 22 d. Ariogalos apylinkės Daugėliškių miške.[1] Šioje vietoje atstatyta buvusi Lietuvos partizanų vadavietė.

Pripažinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1950 m. lapkričio 23 d. LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko įsakymu apdovanotas 1-ojo ir 2-ojo laipsnių Laisvės kovos kryžiais (po mirties)
  • 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties) ir pulkininko laipsnis (po mirties).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Leonardas Grigonis Užpalis (1905-1950)“. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Nuoroda tikrinta 2015-01-16.