Loreta Asanavičiūtė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Loreta Asanavičiūtė
Asanaviciute.jpg
Gimė: 1967 m. balandžio 22 d.
Vilniuje
Mirė: 1991 m. sausio 13 d. (23 metai)
Vilniuje
Tėvas: Stepas
Motina: Stasė
Sutuoktinis(-ė): Vincas
Veikla: viena iš Sausio 13-osios aukų; žuvo sausio 13 d. naktį, gindama Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę.
Žymūs apdovanojimai:

Loreta Asanavičiūtė (g. 1967 m. balandžio 22 d. Vilniuje1991 m. sausio 13 d. Vilniuje) – viena iš Sausio 13-osios aukų, žuvusi gindama Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę nuo SSRS agresijos.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Loretos Asanavičiūtės kapas Antakalnio kapinėse
Atminimo lenta
Vilniaus kolegijos
Ekonomikos fakultete

1968 m. Antakalnyje pradėjo lankyti vaikų lopšelį. 1972 m. šeima persikėlė gyventi į Karoliniškes. 1974 m. pradėjo lankyti 1-ąją klasę Vilniaus 38-ojoje vidurinėje mokykloje, esančioje Lazdynuose. Nuo 1975 metų toliau mokėsi Vilniaus 41-oje vidurinėje mokykloje Karoliniškėse, netoli namų. 1977 m. pervesta mokytis į Vilniaus 47-ąją vidurinę mokyklą. Nuo 1980 m. mokėsi Vilniaus 50-ojoje vidurinėje mokykloje, kurioje 1982 m. baigė 8 klases.[1]

1982 m. pradėjo dirbti siuvykloje „Aušra“, iš pradžių – mokine, vėliau – siuvėja. 1983 m. įsidarbino susivienijime „Dovana“ mezgėja, o 1985 m. baigė 1-ąją Vilniaus pamaininę mokyklą.

Pakviesta dainavo „Dainavos“ folkloriniame ansamblyje. Su juo 1985 metais lankėsi Maskvoje, 19861987 m. – Leningrade (Rusijoje), Lvove (Ukrainoje).

1988 m. susipažino su Vincu, būsimuoju sužadėtiniu. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus finansų ir kredito technikumą, kuriame 1990 metais įgijo buhalterinės apskaitos specialybę.

1989 metų rugpjūčio 23 d. dalyvavo istoriniame „Baltijos kelyje“, minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines.

1991 m. sausio 13 d. žuvo Vilniuje. Gindama Lietuvos nepriklausomybę, kartu su kitais vilniečiais budėjo prie Televizijos bokšto, saugodama jį nuo užėmimo. Pervažiuota sovietų kariuomenės tanko vikšrais, nuo patirtų sužalojimų, sąlygojusių lėtą nuolatinį kraujavimą, mirė Raudonojo Kryžiaus ligoninėje.[2]

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1991 m. sausio 15 d. už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę po mirties apdovanota I-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.

Atminimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Loretos Asanavičiūtės vardu pavadinta viena iš Vilniaus gatvių Karoliniškėse. Atminimo lentos pakabintos ant namo, kuriame gyveno Loreta Asanavičiūtė, sienos; be to, dab. Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakultete (Naujamiestyje), ir kt.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]