Vytautas Vaitkus
| Vytautas Vaitkus | |
|---|---|
| Gimė | 1943 m. rugsėjo 22 d. Paežeris, Šilalės valsčius |
| Mirė | 1991 m. sausio 13 d. (47 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Žinomas (-a) už | vienas iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę. |
| Žymūs apdovanojimai | |
Vytautas Vaitkus (1943 m. rugsėjo 22 d. Paežeryje, Šilalės valsčiuje – 1991 m. sausio 13 d. Vilniuje) – Lietuvos laisvės gynėjas, Sausio 13-osios auka.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dirbo Kino studijoje vairuotoju. Vėliau papildomai įsidarbino elektriku-santechniku Vilniaus Sporto rūmuose.
Buvo vedęs, žmona – Apolonija, turėjo sūnų Robertą. Šeima gyveno Vilniuje, Lazdynuose.
1991 m. sausį su šeima budėdavo prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų, televizijos bokšto, Nepriklausomybės aikštėje. 1991 m. sausio 13-osios naktį sovietų desantininkų nušautas prie Televizijos bokšto.
Kartu su kitomis aukomis pašarvotas Vilniaus Sporto rūmuose ir palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1991 m. sausio 15 d. už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę po mirties apdovanotas I laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.
1992 m. sausio 9 d. už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę po mirties apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.
2011 m. sausio 16 d., minint 20-ąsias Sausio 13-osios metines apdovanotas I-ojo laipsnio ženklu-medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.
Atminimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žūties vietoje prie Vilniaus televizijos bokšto atidengtas paminklas. Televizijos bokšto prieigose esanti gatvė (buvusi Mėnulio) pavadinta Vytauto Vaitkaus vardu.
Prie namo, kuriame gyveno (Architektų g. 105, Vilnius) atidengta atminimo lenta.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ LIETUVA 1991.01.13 dokumentai, liudijimai, atgarsiai – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 65.