Gintaras Žagunis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Gintaras Žagunis
Gimė: 1957 m. birželio 20 d.
Rozalimas, Pakruojo rajonas
Mirė: 1991 m. gegužės 19 d. (33 metai)
Krakūnai, Šalčininkų rajonas
Žymūs apdovanojimai:

Gintaras Žagunis (1957 m. birželio 20 d. Rozalime – 1991 m. gegužės 19 d. Krakūnuose, Šalčininkų raj.; palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse) – pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo žuvęs Lietuvos pasienietis.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1964 m. mokėsi Trakų mokykloje-internate, vėliau – Trakų 2-joje vidurinėje mokykloje. 1975 m. įstojo į Vilniaus statybos technikumą. 19761978 m. tarnavo sovietinėje armijoje.

1980 m. baigė Vilniaus statybos technikumą. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Trakų restauravimo dirbtuvėse, vėliau – Respublikinėje normatyvų tyrimo stotyje Vilniuje, Komunalinio ūkio projektavimo institute. 19841989 m. tarnavo VRM vyriausybinių ir valstybinių pastatų apsaugos batalione. 1989 m. įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą ir Lietuvos demokratų partiją. 19901991 m. dirbo pasieniečiu Krakūnų pasienio poste. Žuvo užpuolimo metu. [1]

Įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]