Juras Abromavičius

Juras Abromavičius
Gimė	1959 m. lapkričio 24 d.
Mirė	1997 m. sausio 31 d. (37 metai)
Veikla	Valstybės Saugumo Departamento (VSD) darbuotojas ir Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos (SKAT) savanoris
Organizacijos	(SKAT) Kauno rinktinės štabas
Pareigos	Viršininkas
Žymūs apdovanojimai
2003 m. Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius

Juras Abromavičius (1959 m. lapkričio 24 d. – 1997 m. sausio 31 d.) – Valstybės Saugumo Departamento (VSD) darbuotojas, savanoris, Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos (SKAT) Kauno rinktinės štabo viršininkas, kapitonas, 1997 m. susprogdintas savo automobilyje Kaune. Po jo automobiliu sprogo maždaug 500 gramų heksogeno, kitaip vadinamo „jūros mišiniu“.

2007 m. Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti išvados tiesiogiai susiejo Abromavičiaus nužudymą su jo vykdytu Pakaunės savanorių maišto, pasak komisijos, tiesiogiai įkvėpto Vytauto Landsbergio, tyrimu.

Biografija

1982 m. J. Abromavičius baigė Kauno politechnikos institute radijo inžinieriaus studijas, tačiau profesiją metė pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais. Nuo 1990 m. rugsėjo iki 1993 m. spalio jis tarnavo SKAT Kauno rinktinėje. Iš jos, būdamas rinktinės štabo viršininku, pasitraukė po savanorių maišto Pakaunėje, kai grupė ginkluotų savanorių, vadovaujamų Jono Maskvyčio, pasitraukė į Pakaunės miškus.

1993 metų rugpjūčio mėnesį J. Abromavičiui be eilės suteiktas kapitono laipsnis.

Nuo 1994 m. balandžio iki 1996 m. spalio J. Abromavičius dirbo VSD Kauno apygardos skyriaus inspektoriumi. Palikęs šias pareigas, jis tapo UAB „Asita“ direktoriumi ir toliau slaptai dirbo saugume. Jis tyrė Lietuvos geležinkeliuose įvykdytus diversinius aktus, korupciją privatizuojant valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą Kauno mieste bei vadinamuosius miško įvykius. Likus dviem mėnesiams iki žūties, J. Abromavičius atšventė 37-ąjį gimtadienį.

J. Abromavičius buvo susprogdintas 1997 m. sausio 30 d., penktadienį, kai sėdo į savo automobilį, norėdamas parsivežti iš treniruotės sūnų. Šeštadienį jis planavo surengti spaudos konferenciją ir pateikti įrodymų dėl savo tirtų skandalingų įvykių.

Žūties tyrimas, Seimo komisijos išvados

1997 m. Generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas ėjusiam Artūrui Paulauskui tuoj po J. Abromavičiaus žūties buvo pavesta vadovauti operatyvinei tardytojų grupei savanorio žūties aplinkybėms tirti. Anot A. Paulausko, tyrėjams pavyko išsiaiškinti, kad pora dienų prieš žūtį J. Abromavičius Generalinei prokuratūrai pranešė, kad Krašto apsaugos ministerijoje yra pažyma, kurioje esą nurodyta kai kurių savanorių nusikalstama veikla ir kad apie pažymą negalima pranešti konservatorių partijos vadovybei. Taip pat A. Paulauskas tvirtina, kad J. Abromavičiaus parengta pažyma iš Krašto apsaugos ministerijos, kuriai vadovavo dešiniųjų politikas Česlovas Stankevičius, pateko pas žmones, kurie toje pažymoje ir minimi.

Lygiagrečiai su prokuratūra tyrimo 1997 m. ėmėsi ir pirmoji laikinoji Seimo komisija, vadovaujama konservatoriaus Sigito Kakčio.

Antroji laikinoji Seimo komisija J. Abromavičiaus žūties aplinkybės tirti buvo sudaryta 2006 m., naujame Seime. Ši komisija savo išvadas pateikė 2007 m. gruodį. Seimas balsų dauguma išvadoms pritarė. Jose teigiama, kad „J. Abromavičiaus nužudymą galima vertinti kaip žmogžudystę, įvykdytą teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų, kurie turėjo ir tebeturi ryšių su kai kuriais politinių Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), Krikščionių demokratų ir buvusios Demokratų partijų tuometinės ir dabartinės vadovybės bei kitais šių partijų nariais“. Komisijos išvadose taip pat teigiama, kad prieš mirtį J. Abromavičius surinkęs duomenų apie rezonansinius nusikaltimus ir įvykius – savanorių maištą, Bražuolės tilto sprogdinimą, todėl J. Abromavičius tapęs pavojingas, ir ši aplinkybė galėjo turėti įtakos jo žūčiai. Komisija taip pat pastebi, kad 1997 m. rezonansinę žmogžudystę nagrinėjusi laikinoji Seimo komisija, dirbo paviršutiniškai ir jai pavesto darbo neatliko.

1. Komisija nustatė, kad buvęs Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis neteisėtu, nustatyta tvarka Seimo Pirmininko siunčiamų dokumentų registre neregistruotu raštu, surašytu ant Seimo Pirmininko blanko, t. y. kreipdamasis ne savo asmeniniu vardu, nurodė prokurorams inicijuoti baudžiamąją bylą VSD pareigūnams, atliekantiems tyrimą dėl Bražuolės tilto susprogdinimo ir J. Abromavičiaus nužudymo.
3. Kai kurie politinės partijos – Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) buvusieji ir dabartiniai vadovai siekė ir tebesiekia daryti poveikį teisėsaugos institucijoms ir pareigūnams, kurie tyrė J. Abromavičiaus nužudymą organizavusios ir įvykdžiusios teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų veiklą.
5. Tyrimo veiksmus atliekantiems pareigūnams buvo grasinama įvairiais būdais, net bandant juos gąsdinti. Apie tai buvo informuoti ir žinojo baudžiamųjų bylų tyrimą atliekantys ir jam vadovaujantys Generalinės prokuratūros pareigūnai, tačiau nesiėmė jokių priemonių šioms galbūt nusikalstamoms veikoms ištirti.
7. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad J. Abromavičiaus nužudymą ir kitus sunkius rezonansinius nusikaltimus suplanavę ir įvykdę, taip pat pareigūnams grasinę asmenys, jausdami ir žinodami apie tam tikrų asmenų ir politinių jėgų paramą, jautėsi nebaudžiami, tai labai sunkino minimų nusikaltimų tyrimą.

Su šiomis išvadomis nesutinka konservatoriai.

Prokuratūra tyrimą dėl J. Abromavičiaus nutraukė 2006 m. rugsėjį. Prokurorai konstatavo, kad J. Abromavičiaus žmogžudystę įvykdęs asmuo pats yra nebegyvas, o su konservatoriais susijusių įtariamųjų žmogžudystės užsakymu kaltei įrodyti nepajėgta surinkti pakankamai įkalčių, todėl bylos tyrimas sustabdytas, o ji neperduota teismui.

J. Abromavičiaus nužudymo bylos senaties terminas suėjo 2017 metais.

Apdovanojimai

Po mirties J. Abromavičius buvo pripažintas pasižymėjęs didvyriška narsa ginant šalies laisvę ir nepriklausomybę; 2003 m. apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi.

Nuorodos

• Laikinosios Seimo komisijos išvados