Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius – antras pagal reikšmę aukščiausias Lietuvos karinis valstybės apdovanojimas. LR Prezidento dekretu Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami asmenys, pasižymėję didvyriška narsa ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyčio Kryžiaus ordinas įsteigtas 1919 m., kai kovose su bolševikais susikūrė Lietuvos kariuomenė. Pradžioje vadintas kryžiumi „Už Tėvynę“ ir buvo aukščiausias valstybės apdovanojimas. 1920 m. vasario 3 d. Prezidento įsaku pavadintas Vyčio Kryžiumi. 1927 m. balandžio 1 d. priimtas Vyčio Kryžiaus įstatymas, o tų pačių metų rugpjūčio 31 d. patvirtintas Vyčio Kryžiaus statutas. 1930 m. rugsėjo 1 d. pavadintas Vyčio Kryžiaus ordinu. 1938 m. lapkričio 23 d. Kaune įvyko Vyčio Kryžiaus kavalierių suvažiavimas, skirtas pagerbti asmenims, labiausiai pasižymėjusiems kovoje dėl Lietuvos laisvės.

1927 m. 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiumi apdovanoti tuometiniai Italijos premjeras Benitas Musolinis bei karalius Viktoras Emanuelis III. Vėliau šiuo apdovanojimu buvo pagerbtas Belgijos karalius Albertas I, Čekoslovakijos prezidentas Tomas Masarykas ir Vokietijos prezidentas maršalas Paulis fon Hindenburgas. Pastarajam Lietuvos apdovanojimas įteiktas slapta, nes Vokietijos Konstitucija draudė savo pareigūnams priimti užsienio šalių apdovanojimus.

Pirmosios laidos Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu iš lietuvių buvo apdovanoti tik Prezidentas Antanas Smetona ir kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas. Pastarasis savo ordino žvaigždę sugebėjo pamesti ir jam kaip dublikatas buvo įteikta vėlesnės laidos Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordino žvaigždė.

19441953 m. šis ženklas naudotas Lietuvos partizanų apdovanojimams.

Vyčio Kryžiaus ordinas – pirmasis 1991 m. sausio 15 d. atkurtas tarpukario Lietuvos valstybės apdovanojimas. 1991 m. pirmuosius Vyčio Kryžiaus ordino ženklus pagamino dailininkas Aloyzas Jonušauskas, vėliau gamino Vilniaus kombinatas „Dailė“, šiuo metu – Lietuvos monetų kalykla ir TŪB „Gurtana“. Iki 1996 m. ordino kaspinus gamino Lietuvos tekstilės institutas, dabar – Danijos firma „Morch and Sons“ Kopenhagoje. Keliadešimt Vyčio Kryžiaus 4-ojo ir 5-ojo laipsnių ordinų 1992 m. pagaminta Paryžiuje, firmoje „Arthus Bertrand“.

Šio ordino 1-ojo laipsnio žymeniu pirmieji atkurtoje Lietuvos nepriklausomoje valstybėje apdovanoti žuvusieji dėl Lietuvos laisvės 1991 m. sausio 13 d. ir Medininkų tragedijos aukos, pagerbti Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto vadovai ir nariai, kiti iškilūs lietuvių išeivijos atstovai, savo veikla daug prisidėję prie valstybės atkūrimo.

Šiuo ordinu pagerbiami ginkluoto pasipriešinimo dalyviai kariai savanoriai bei neginkluoto pasipriešinimo dalyviai, laisvės kovų dalyviai, kuriems Vyčio Kryžiaus ordinas suteikiamas pagal 1997 m. liepos 3 d. „Pasipriešinimo 19401990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo“ įstatymą. Už pastangas ir nuopelnus išvedant svetimą kariuomenę iš Lietuvos Vyčio Kryžiaus ordinais apdovanoti ir Lietuvos kariuomenės karininkai. Šiais ordinais taip pat pagerbti Lietuvos policijos, prokuratūros darbuotojai, pasižymėję kovoje prieš organizuotą nusikalstamumą.

Šiais ordinais apdovanojami asmenys, atliekantys krašto apsaugos tarnybą, savanoriai, kiti Lietuvos Respublikos piliečiai. Išimties atvejais Vyčio Kryžiaus ordinu gali būti apdovanojami ir ne Lietuvos Respublikos piliečiai. Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami ir didvyriškai žuvusieji. 1991–2000 m. Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti 396 asmenys, iš jų 56–1-ojo laipsnio ordinu.

Vyčio Kryžiaus ordino šventė – lapkričio 23 d. – Lietuvos karių diena.

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Cross of Vytis.jpg
VKO R.jpg

Ordiną sudaro:

1) kryžius – sidabro, dvigubas, 50 mm aukščio ir 30 mm pločio, padengtas juodu, o jo kraštai – baltu emaliu. Priekinės pusės viduryje – balta Vytis raudoname skyde. Už skydo – sukryžiuoti aukso kalavijai. Kitoje pusėje – įrašas „Už narsumą“ ir Vyčio Kryžiaus ordino įsteigimo metai – 1919.
2) žvaigždė – sidabro, devynių spindulių, 85 mm skersmens. Jos viduryje – sumažintas Vyčio Kryžiaus ordinas.
3) juosta – raudono muaro, 100 mm pločio (moterims – 65 mm pločio), su keturiomis juodomis juostelėmis kraštuose.
Ordino pakaitas – 32 mm ilgio ir 10 mm pločio juostelė su rozete iš ordino kaspinėlio ant aukso galiono.
Miniatiūra – sumažintas (20 mm aukščio) apdovanojimo ženklas, segamos prie ordino kaspinėlio.
Rozetė – 8 mm skersmens, ant aukso galiono.

100 mm arba 65 mm pločio ordino juosta nešiojama perrišta per dešinįjį petį taip, kad prie jos pritvirtintas ordino kryžius kabotų ties kairiuoju šonu, o ordino žvaigždė segama kairėje krūtinės pusėje.

Ordino laipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius yra ordino 1-asis laipsnis. Kiti laipsniai:

Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami asmenys, didvyriškai gynę Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę:

  • už ypatingą dvasios tvirtybę, sumanią konspiraciją bei vadovavimą, ištvermę ir pasiaukojimą ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms kovose už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę ar įkalinimo ir kitokių represijų metu;
  • už ypatingą pasiryžimą, pasiaukojimą ir ištikimybę pareigai atkuriant Lietuvos valstybingumą 1988–1990 m.;
  • šalinant grėsmę Lietuvos valstybingumui ar vientisumui po 1990 m. kovo 11 d.
  • už ypatingus žygdarbius, atliktus kovos aplinkybėmis;
  • už itin sumanų vadovavimą krašto apsaugos dalinių kovos operacijoms;
  • už ypatingą drąsą ir dvasios tvirtybę ginant krašto teritoriją, saugant valstybės sieną, svarbius valstybinius, ūkio ir kitus civilinius objektus;
  • už išskirtinį narsumą likviduojant ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių, avarijų padarinius ir pasižymėjimą esant kitoms ypatingoms aplinkybėms, kai gresia pavojus gyvybei;
  • už ypatingą narsumą ir ištvermę saugant viešąją tvarką, visuomenės rimtį bei piliečių teises ir laisves;
  • už didvyriškumą ir pasiaukojimą atliekant valstybės užduotis sunkiomis aplinkybėmis bei esant dideliam pavojui;
  • už krašto apsaugai itin reikšmingus mokslo darbus;
  • už itin reikšmingus krašto apsaugos organizavimo projektus.

Šiuo ordinu gali būti apdovanojami didvyriškai žuvusieji ir asmenys po mirties.

Ordinais paprastai apdovanojama nuosekliai – pradedant nuo žemiausio laipsnio: Riterio, Karininko, Komandoro, Komandoro didžiuoju ir Didžiuoju kryžiais, tačiau Vyčio kryžiaus ordinui ši taisyklė negalioja. Teisę Respublikos Prezidentui teikti kandidatus apdovanoti ordinu turi Vyriausybė, Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai, Ministras Pirmininkas, Vyriausybės nariai. Teikimai ordinų kancleriui pristatomi ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki apdovanojimo dienos – Vasario 16-osios arba Liepos 6-osios. Juose pateikiama kiekvieno kandidato biografija, nuopelnų aprašymas, duomenys apie ankstesnius valstybės apdovanojimus, nurodymas, kokiam apdovanojimui pristatoma, taip pat asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Už valstybės apdovanojimui teikiamų asmenų duomenų tikrumą atsako juos teikiančios organizacijos, institucijos ir pareigūnai. Teikimai apdovanoti valstybės ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais svarstomi Apdovanojimų taryboje. Jos išvados pateikiamos Respublikos Prezidentui, tačiau Respublikos Prezidentas gali apdovanoti ir Apdovanojimų tarybai nesvarsčius. Ordiną iškilmingai įteikia Respublikos Prezidentas arba jo įgaliotas asmuo.

Ordino kavalieriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 Clockimportant.svg  Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi.
Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą.
Dekreto data Nr. Vardas, pavardė
1991.01.15 I-952 Loreta Asanavičiūtė (po mirties)
Ignas Šimulionis (po mirties)
Virginijus Druskis (po mirties)
Darius Gerbutavičius (po mirties)
Rolandas Jankauskas (po mirties)
Rimantas Juknevičius (po mirties)
Alvydas Kanapinskas (po mirties)
Algimantas Petras Kavoliukas (po mirties)
Vidas Maciulevičius (po mirties)
Titas Masiulis (po mirties)
Alvydas Matulka (po mirties)
Apolinaras Juozas Povilaitis (po mirties)
Vytautas Vaitkus (po mirties)
1991.02.18 I-1070 Vytautas Koncevičius (po mirties)
1991.09.06 I-1767 Mindaugas Balavakas (po mirties)
Juozas Janonis (po mirties)
Algimantas Juozakas (po mirties)
Algirdas Kazlauskas (po mirties)
Antanas Musteikis (po mirties)
Stanislovas Orlavičius (po mirties)
Ričardas Rabavičius (po mirties)
Artūras Sakalauskas (po mirties)
Tomas Šernas
Gintaras Žagunis (po mirties)
1992.11.18 I-3056 Nežinomas kareivis (po mirties)
1997.02.14 1205 Jonas Noreika (po mirties)
Juozas Antanas Petraška
Kazys Veverskis (po mirties)
Jonas Žemaitis (po mirties)
1997.11.19 1455 Vytautas Bulvičius (po mirties)
Jurgis Gobis (po mirties)
Aleksas Kamantauskas (po mirties)
Juozas Kilius (po mirties)
Stasys Mockaitis (po mirties)
Juozas Sadzevičius (po mirties)
Antanas Skripkauskas (po mirties)
Leonas Žemkalnis (po mirties)
1997.11.20 1458 Konstantinas Bajerčius (po mirties)
Petras Bartkus (po mirties)
Juozas Kasperavičius (po mirties)
Jurgis Krikščiūnas (po mirties)
Juozas Lukša-Daumantas (po mirties)
Kazimieras Pyplys-Mažytis (po mirties)
Juozas Vitkus-Kazimieraitis (po mirties)
Vaclovas Voveris (po mirties)
1998.05.19 71 Lionginas Baliukevičius
Juozas Šibaila (po mirties)
Zigmas Drunga (po mirties)
Leonardas Grigonis (po mirties)
Bronius Liesys (po mirties)
1998.05.19 72 Antanas Slučka (po mirties)
1998.11.18 237 Alfonsas Morkūnas (po mirties)
1999.02.01 310 Adolfas Ramanauskas (po mirties)
1999.05.19 450 Vytautas Jonas Šniuolis (po mirties)
Vincas Kaulinis (po mirties)
1999.06.14 482 Stasys Lozoraitis (po mirties)
2000.07.01 928 Romas Kalanta (po mirties)
2003.01.08 2007 Andrejus Sacharovas (po mirties, Rusija)
2003.06.25 130 Juras Abromavičius (po mirties)
2004.02.06 365 Povilas Plechavičius (po mirties)
2005.05.10 293 Aleksandras Barauskas (po mirties)
2006.01.10 491 Mykolas Krupavičius (po mirties)
Augustinas Povilaitis (po mirties)
Kazys Skučas (po mirties)
2008.05.23 1K--1352 Arūnas Jarmalavičius
2009.06.26 1K-1907 Juozas Ambrazevičius-Brazaitis (po mirties)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]