Vytautas Bulvičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vytautas Bulvičius
Gimė: 1908 m. gegužės 5 d.
Kunigiškiai, Keturvalakių valsčius
Mirė: 1941 m. gruodžio 17 d. (33 metai)
Gorkis, Rusija
Tėvas: Juozas Bulvičius
Sutuoktinis(-ė): Marija Danevičiūtė-Bulvičienė
Vaikai:

Laima, Dalia

Veikla: karininkas, rezistentas
Alma mater: Aukštieji karininkų kursai
Žymūs apdovanojimai:

Vytautas Bulvičius (1908 m. gegužės 5 d. Kunigiškiuose, Keturvalakių valsčius, Vilkaviškio apskritis1941 m. gruodžio 17 d. Gorkyje, Rusija) – Lietuvos karininkas, Generalinio štabo majoras, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1925 m. baigė Vilkaviškio gimnaziją, 1927 m. Kauno karo mokyklą. Ją baigęs V. Bulvičius buvo paskirtas tarnauti 9-ajame pėstininkų Vytenio pulke, dislokuotame Marijampolėje. 1928 m. rugsėjo 25 d. perkeltas į Šarvuočių rinktinę, dislokuotą Kaune. 1929 m. lapkričio 23 d. pakeltas į vyr. leitenanto pareigas. 1931 m. kovo 31 d. V. Bulvičius buvo perkeltas į Kauno Karo mokyklą. 1933 m. baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Kulkosvaidžių skyriaus I laidą. Tais pat metais pakeltas į kapitonus. 1937 m. baigė Aukštuosius karininkų kursų Generalinio štabo antrąją laidą.

Nuo 1937 m. tarnavo Kariuomenės štabe. 1938 m. Generalinio štabo majoras. Vytauto Didžiojo universitete dėstė karines disciplinas ir priešinimosi galimiems okupantams taktiką.

1940 m. SSRS okupavus Lietuvą perkeltas į Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio korpuso 179-ąjį pulką. Su kitais sutelkė „Bulvičiaus grupę“, kuri 1941 m. pradžioje tapo Lietuvos aktyvistų fronto Vilniaus štabu. Buvo šio štabo viršininkas. 1941 m. vasario - balandžio mėnesiais kartu su K. Antanavičiumi ir Juozu Vėbra parengė Lietuvių aktyvistų fronto sukilimo planą. [1] 1941 m. birželio 8 d. NKVD suimtas, birželio pabaigoje išvežtas į Gorkio kalėjimą Nr. 1. Po ilgų tardymų ir kankinimų 1941 m. lapkričio 26-27 d. Maskvos karinės apygardos tribunolo nuteistas mirti. Sušaudytas kalėjime. [2]

Karys savanoris (1999 m., po mirties). Parašė straipsnių karine ir patriotine tematika, išleido knygą „Karinis valstybės rengimas“ (1939 m., 1994 m.). [3]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m. birželio 20 d. VDU pastato (K. Donelaičio g. 52) antrajame aukšte atidengtas Birželio sukilimo vadovų portretų skulptūrinis bareljefas. Jame įamžinti šeši tarpukario VDU profesoriai ir studentai, svarbiausi Lietuvos aktyvistų fronto vadovai: Vytautas Bulvičius, Adolfas Damušis, Juozas Vėbra, Leonas Prapuolenis, Pilypas Narutis ir Juozas Ambrazevičius (skulpt. Stasys Žirgulis). [4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Giedrius Grabauskas-Karoblis. Birželio sukilimas – pasipriešinimas okupacijai.“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 24 d.. 
  2. Eugenijus JakimavičiusVytautas Bulvičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 613 psl.
  3. Vytautas Bulvičius. Karinis valstybės rengimas (spaudai parengė Eugenijus Jakimavičius). - V.: Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba, 1994. - 273 p. - persp. - orig. leid. duom.: Kaunas, 1939.
  4. http://www.balsas.lt/naujiena/296796/vdu-bus-iamzintas-birzelio-sukilimo-vadu-atminimas

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]