Mykolas Krupavičius
| Mykolas Krupavičius | |
|---|---|
| Prelatas | |
 | |
| Gimė | 1885 m. spalio 1 d. Balbieriškis, Marijampolės apskritis, Rusijos imperija |
| Mirė | 1970 m. gruodžio 4 d. (85 metai) Čikaga, Ilinojus, JAV |
| Prelatas | |
| Veikla | Lietuvos dvasininkas ir politikas, žemės ūkio ministras. |
| Alma mater | |
| Žymūs apdovanojimai | |
 Vikiteka | Mykolas Krupavičius |
Mykolas Krupavičius (1885 m. spalio 1 d. Balbieriškyje, Marijampolės apskritis, Rusijos imperija – 1970 m. gruodžio 4 d. Čikagoje) – Lietuvos dvasininkas ir politikas, žemės ūkio ministras, prelatas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tėvas tarnavo dvare, žuvo JAV, fabrike. 1897 m. baigė Igliškėlių pradžios mokyklą ir 1900 m. įstojo į Veiverių mokytojų seminariją, kurią baigė 1905 m. 1905–1907 m. mokytojavo Penchratkoje, vėliau Rutkuose (Lenkija, Lomžos gubernija), 1907–1908 m. – Papilėje.
1908 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją, ją baigęs 1913 m. įstojo į Petrapilio dvasinę akademiją, kurią baigė 1916 m.[1] 1914 m. birželio 13 d. vyskupo Ciepliako įšventintas į kunigus. 1917 m. paskirtas lietuvių gimnazijos kapelionu Voroneže. Tais pačiais metais įkūrė Krikščionių demokratų partiją. Revoliucinio tribunolo nuteistas mirti, 1918 m. gegužę grįžo į Lietuvą.
Išrinktas 1918 m. gruodžio 1 d. sudarytos Žemės reformos komisijos pirmininku. 1919–1923 m. Lietuvos krikščionių demokratų partijos Centro komiteto pirmininkas. 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas nuo Lietuvos krikščionių demokratų partijos. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo, 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. Trečiojo Seimo atstovas. 1923–1926 m. – žemės ūkio ministras.
1927–1929 m. Lilyje ir Tulūzoje studijavo sociologiją, ekonomiką, teisę ir žurnalistiką.[2] 1930–1931 m. Garliavos vikaras, 1931–1933 m. profesoriavo Vilkaviškio kunigų seminarijoje. 1933–1935 m. Veiverių klebonas, 1935–1942 m. – Kalvarijos klebonas ir dekanas.
1942 m. lapkričio 11 d. su K. Griniumi ir J. Aleksa pasirašė ir įteikė Memorandumą vokiečių generaliniam komisarui Kaune.[3] 1942 m. gruodžio 5 d. suimtas gestapo. Devynis mėnesius kalėjo Eitkūnuose ir Tilžėje, 1943 m. internuotas Regensburgo karmelitų vienuolyne.
1945 m. išlaisvintas JAV kariuomenės. Gyveno Vokietijoje, 1956 m. persikėlė į JAV. 1945–1955 m. – Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas. 1948 m. pakeltas į prelatus.
Parašė atsiminimus apie mokslus jaunystėje ir apie 1926 metų perversmą, kuriuose pabrėžė, kad „krikščionys demokratai teigė ir tebeteigia, kad rimtai pateisinamo pagrindo perversmui nebuvo“ („Atsiminimai apie perversmą", Bonus Animus, Vilnius, 2025).
2006 m. M. Krupavičiaus palaikai perkelti į Lietuvą ir perlaidoti Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos šventoriuje.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Prelatas Mykolas Krupavičius. Biografinė apybraiža, parengė Ada Urbonaitė OSF, redagavo Edvardas Šiugžda, Kaunas, 2001, ISBN 9955-426-16-0.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m.
- ↑ Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų: enciklopedinis žinynas. Vilnius: Knyga, 1991, 81 p. ISBN 5-89942-585-7.
- ↑ Memorandumas vokiečių generaliniam komisarui Kaune. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Mykolas Krupavičius. Liaudis ir mokykla Archyvuota kopija 2017-04-28 iš Wayback Machine projekto..
