Kargopolio kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kargopolio kultūra – mezolito pabaigos – neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal radavietes Kargopolio (Archangelsko sritis, Rusija) rajone.

Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kargopolio kultūra 5 tūkstantmetyje pr. m. e. – 2 tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje buvo paplitusi dabartinės Rusijos europinės dalies šiaurės vakaruose (Archangelsko ir Vologdos sritis), prie Lačios, Vožės, Kenozero ir Belojės (iš dalies) ežerų.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kargopolio kultūros žmonės – medžiotojų ir žvejų gentys. Ankstyvuoju laikotarpiu naudoti grubūs titnaginiai ginklai, kauliniai strėlių antgaliai, duobelinė – šukinė keramika, kurią 4 tūkstantmetyje pr. m. e. pakeitė didelių duobių ornamentais puošta lipdytinė keramika. Vėlyvuoju laikotarpiu plito titnaginiai ginklai, būdingi neolito laikotarpiui, atsirado akmeninių gyvūnų ir molinių žmonių figūrėlių. 2 tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje vyravo glotni ir tinklinė keramika, titnago dirbinių beveik nebenaudota.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kargopolio kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 422 psl.