Askolos kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Askolos kultūra – mezolitinė archeologinė kultūra, 8 – 7 tūkstantmetyje pr. m. e. paplitusi Suomijoje ir Karelijoje.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauguma Askolos kultūros gyvenviečių yra Askolos apylinkėse netoli Porvo miesto (Suomija) ir Kemės upės baseine (Karelija). Pagrindiniai įrankiai – kirviai platėjančiais ašmenimis, kaltai, viduriniai, kampiniai ir šoniniai rėžtukai, galiniai gremžtukai, kūgio formos skaldytiniai ir muštukai – buvo gaminami iš kvarco bei skalūno, gremžtukai – iš nuoskalų. GAminiai grubios formos, retušas smulkus.

Gyventojai vertėsi medžiokle, žvejyba ir maisto rinkimu.[1] Kai kurie archeologai šią kultūrą laiko vietine Komsos kultūros versija, kiti priskiria Suomusjarvio kultūrai, kuri dominavo Suomijoje mezolito laikotarpiu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas GirininkasAskolos kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 81 psl.