Kampinji kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kampinji kultūra – eneolito archeologinė kultūra, 1886 m. prancūzų archeologo P. Salmono pavadinta pagal radinius prie Kampinji, (Ero departamentas, Aukštutinė Normandija, Šiaurės Prancūzija).

Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kampinji kultūra 6-4 tūkstantmetyje pr. m. e. buvo paplitusi pietvakarių, šiaurės ir šiaurės rytų Europoje. Kampinji duobėje aptikta titnago dirbinių ir šiurkščios keramikos liekanų. Kampinji kultūrai būdingos keramikos ir titnago dirbinių aptinkama dabartinėje Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse ir Šiaurės Rusijoje. Prancūzijoje Kampinji kultūra turi Maglemozės kultūrai, Skandinavijoje ir Šiaurės Rusijoje – Komsos kultūrai ir Ertebiolės kultūrai būdingų bruožų.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvuoju Kampinji kultūros laikotarpiu žmonės gyveno apskrito plano, 3–6 m skersmens pusiaužeminiuose būstuose, vėlyvuoju – stačiakampiuose antžeminiuose pastatuose. Vertėsi medžiokle (medžiojo elnius, laukinius arklius) ir žvejyba, rinko maistą, šiek tiek žemdirbyste. Buvo prisijaukinę šunų. Ankstyvuoju laikotarpiu naudojo akmeninius trikampius plačiaašmenius kirvius ir kaplius, vėlyvuoju – gludintus kirvius. Keramika lipdytamolio su smėlio ir grūstų kriauklių priemaišomis – plokščiadugniai dubenys ir smailiadugniai puodai, šiek tiek ornamentuoti. Kartais Kampinji kultūros vardu vadinamos įvairios medžiotojų ir žvejų kultūros nuo Britų salų iki Uralo, kur randama didelių titnago dirbinių.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kampinji kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 776 psl.