Fosnos kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fosnos kultūra
8300 m. pr. m. e. – 7300 m. pr. m. e.
Estergetlando kirvis
Dab. valstybės pietinė Norvegija, pietvakarių Švedija
Ist. regionas pietų Skandinavija
Amžius mezolitas

Fosnos kultūra (norv. Fosnakulturen) arba Fosnos–Hensbakos kultūra (šved. Fosna-Hensbackakulturen) – paleolito pabaigos – mezolito archeologinė kultūra. Ją 1929 m. išskyrė A. Bjarnas.

Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skonės kirvis

Fosnos kultūra IX – VIII tūkst. pr. m. e. paplitusi Švedijos pietvakariuose ir Norvegijos pietinėje ir pietvakarinėje dalyse, į pietus nuo poliarinio rato. Šios kultūros nešėjai buvo pirmieji gyventojai Norvegijoje, jūros pakrantės ruožu migravę iš žemyno (iš Arensburgo kultūros arealo). Siejama su Skandinavijos pusiasalio pietvakarinės dalies apgyvendinimu; pirmiausia buvo apgyventa Švedijos pietvakarinė dalis.

Ankstyviausi Fosnos kultūros paminklai analogiški Arensburgo kultūros paminklams. Fosnos kultūrai gimininga Komsos kultūra, kuri laikoma jos dalimi. VIII tūkst. pr. m. e. pabaigoje iš Fosnos kultūros išsivystė mezolitinė Sandarno kultūra.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvuoju laikotarpiu Fosnos kultūros gyvenvietės kurtos jūrų (fiordų) pakrantėse, vėliau, šiltėjant klimatui, ir giliau žemyne. Gyvenvietės nedidelės. Žmonės gyveno mažuose lengvos konstrukcijos keturkampio ir ovalaus plano antžeminiuose pastatuose, kartais jų apatinė dalis ar asla – akmeninė. Pajūrio gyvenviečių gyventojai vertėsi jūros žinduolių (ruonių) medžiokle, žvejyba ir maisto rinkimu, žemyninių – medžiojo šiaurinius elnius, briedžius, stirnas, šernus, žvejojo gėluose vandenyse ir rinko maistą. Naudojo daug akmeninių dirbinių: Norvegijoje daugiausia gaminti iš kvarco ir kvarcito, Švedijoje – iš titnago. Ankstyvuoju laikotarpiu būdingi įkotiniai ir Zonhoveno tipo antgaliai, viduriniu – plito mikrolitai su įstrižai retušuotu galu ir statmenai retušuota nugarėle, smulkūs vienašoniai įkotiniai antgaliai, vėlyvuoju – išplito įvairių tipų trapecijos, tačiau beveik nebenaudota įkotinių antgalių. Visais A laikotarpiais gausiai naudoti iš skelčių ir nuoskalų gaminti gremžtukai, rėžtukai, grąžtai, peiliai, kirveliai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Egidijus ŠatavičiusFosnos kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 205 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Chronological insights, cultural change, and resource exploitation on the west coast of Sweden during the Late Palaeolithic/early Mesolithic transition. Oxford Journal of Archaeology, Vol.28 No.1, 2009.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]