Balbergo kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Balbergo kultūra
(piltuvėlinės keramikos kultūros dalis)
IV tūkst. pr. m. e. – 2700 m. pr. m. e.
Funnelbeaker1.JPG
Piltuvėlinis puodas
Dab. valstybės: Vidurio Vokietija, Čekija, Lenkija (Silezija)
Amžius: Neolitas

Balbergo kultūra – neolito archeologinė kultūra, priskiriama piltuvėlinės keramikos kultūros pietinei grupei.

Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Balbergo kultūra 4 tūkstantmečio pr. m. e. antroje pusėje buvo paplitusi Vidurio Vokietijoje, Elbės aukštupio baseine, Silezijoje, Bohemijoje ir Moravijoje.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Balbergo kultūros gyventojai vertėsi žemdirbyste – augino kviečius, miežius, avižas, žirnius, linus, gyvulininkyste, rinko augalinį maistą. Naudojo raginius kaplius, įvairius įrankius, pagamintus iš medžio ir titnago. Žmonės ankstyvuoju laikotarpiu gyveno žeminėse, vėliau – ręstiniuose pastatuose, gyvenvietėse jų buvo 10-15. Mirusieji laidoti pilkapiuose įrengtose akmenų ir rąstų dėžėse, kartais – mediniuose karstuose. Įkapės negausios, dažniausiai apeiginės: dekoruotos vazos, šernų iltys.[1] Marija Gimbutienė Balbergo kultūrą priskiria ankstyviesiems indoeuropiečiams.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Balbergo kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 404 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Marija Gimbutas. The Kurgan wave (c.3400-3200 BC) into Europe and the following transformation of culture / Journal of Indo-European Studies 8, 1980. p. 273-315.