Biuko kultūra

Biuko kultūra (Viena Dunojaus kultūrų)
5500 m. pr. m. e. – 4900 m. pr. m. e. →
Dab. valstybės	rytų Vengrija, Slovakija, Transilvanija
Ist. regionas	Vidurio Europa
Amžius	ankstyvasis neolitas
Kultūros arealas (šviesiai žalias) VI tūkst. pr. m. e.

Biuko kultūra (veng. Bükki kultúra, svk. Bukovohorská kultúra, ukr. Буковогірська культура) – neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal Biuko kalnus Šiaurės Vengrijoje, kur XIX a. pabaigoje buvo aptikta šios kultūros radinių. Dar vadinama Rytų juostinės keramikos kultūra.

Arealas

Biuko kultūra sudarė dalį juostinės keramikos kultūros, ir jos gyventojai buvo labiausiai pažengę. 6 tūkstantmečio pirmoje pusėje – 5 tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje buvo paplitusi šiaurės rytų Vengrijoje, Rytų Slovakijoje ir šiaurės vakarų Rumunijoje.

Tiesioginė Biuko kultūros palikuonė buvo Lendjelio kultūra.

Kultūra

Biuko kultūros gyvenvietės mažos, dažniausiai 4 pastatų. Žmonės gyveno žemose upių terasose mažose pusiau žeminėse ir antžemininiuose pastatuose. Karpatų kalnų urvuose rasta, manoma, šventyklų liekanų. Biuko kultūros žmonės vertėsi medžiokle ir gyvulininkyste, iš dalies žemdirbyste. Naudojo raginius kaplius. Prekiavo su Starčevo-Koroso kultūros gyventojais. Rasta molinių svarelių, akmeninių girnų, puošnios keramikos – plonomis sienelėmis, rudai poliruotos su raižytiniu ornamentu ir raudonais piešiniais.