Vučedolo kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vučedolo balandėlė – tipiška Vučedolo kultūros skulptūrėlė

Vučedolo kultūra (kroat. Vučedolska kultura) – eneolito archeologinė kultūra, pavadinta Vilkų slėnio (kroat. Vučedol) 6 km nuo Vukovaro vardu. Slėnį 1875 m. tyrė Karlas Dežmanas. Kultūrą 1938 m. išskyrė Robertas Rudolfas Šmidtas.

Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vučedolo kultūra tarp 3000 ir 2200 m. pr. m. e. klestėjo Dunojaus slėnyje, dabartinės Kroatijos teritorijoje. Ji pakeitė Badeno kultūrą.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis Vučedolo kultūros gyventojų verslas – gyvulininkystė. Gaminti vario dirbiniai, įvairių formų keramika (dubenys, ąsočiai, zoomorfiniai indai, kt.), dekoruota raižytais geometriniais ornamentais, inkrustacija (balandžio formos ritualinis indas, apie 2500 m. pr. m. e.). Keramikoje kartais vaizduoti žvaigždynai, gyventojai jau turėjo kalendorių. Kultūra priskiriama indoeuropiečiams.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kroatija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 112 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Robert Rudolf Schmidt. Die Burg Vučedol, Zagreb, 1945

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]