Fonbuiso kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Fonbuiso kultūra – vėlyvojo neolito ir eneolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal tyrinėtą Fontbouisse gyvenvietę į rytus nuo Somjero, Gardo departamentas, Prancūzija).

Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fonbuiso kultūra 3 tūkstantmetyje pr. m. e. buvo paplitusi Pietų Prancūzijoje, ji susiklostė iš Ferjero kultūros.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fonbuiso kultūros žmonės gyveno atvirose ir įtvirtintose gyvenvietėse, kartais urvuose. Atvirose gyvenvietėse rasta 5-15 nedidelių akmeniniais pamatais pastatų su židiniais liekanų, jų viduje aptikta didelių indų, manoma, maisto atsargoms laikyti. Įtvirtintas gyvenvietes (Boussargues, Le Grand Devois de Figaret) paprastai juosė netaisyklingo daugiakampio plano akmenų sienos su bokštais kampuose.

Gyventojai vertėsi gyvulininkyste, iš dalies žemdirbyste ir medžiokle, rinko maistą. Naudojo daugiausia titnaginius dirbinius, dažniausiai pagamintus iš nuoskalų – plokščiai retušuotus lapo pavidalo antgalius, gremžtukus, peilius, grąžtus, kirvius; rasta t. p. kaulo ir rago bei ankstyvųjų varinių dirbinių. Fonbuiso kultūri būdinga keramika (daugiausia įvairūs pusiau apskritadugniai indai profiliuotu pakraščiu) puošta įrėžtais girliandų, kvadratų motyvais.

Mirusiuosius dažniausiai laidojo nedegintus dolmenuose, urvuose, uolose iškirstose kamerose, kartais sudegintus cistose; būdingi kolektyviniai kapai. Fonbuiso kultūra sunyko bronzos amžiaus pradžioje.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Egidijus ŠatavičiusFonbuiso kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 181 psl.