Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karelų kultūra – neolito, bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, 3-1 tūkstantmetyje pr. m. e. paplitusi dabartinėje Karelijoje.
Karelų kultūros žmonės – medžiotojai ir žvejai. Ankstyvuoju laikotarpiu (3 tūkstantmetis pr. m. e.) naudojo grubius skalūno kirvius, įrankius iš kvarco, storasienius indus, dar vadinamus Speringso keramika (pavadinta Suomijos vietovės, kurioje ji aptikta, vardu). Viduriniu laikotarpiu (2 tūkstantmetis pr. m. e.) naudota plonasienė keramika su asbesto priemaišomis molyje, plito Volgos-Okos tipo duobinės šukinės keramikos dirbiniai. Vėlyvuoju laikotarpiu (1 tūkstantmetis pr. m. e.) atsirado vario ir žalvario dirbinių, nuo IV a. pr. m. e. – III a. pr. m. e. imta apdirbti geležį, pradėta verstis žemdirbyste ir gyvulininkyste. Manoma, pirmieji Karelų kultūros gyventojai buvo samių protėviai, vėliau susilieję su iš pietų ir pietvakarių atsikėlusiomis finougrų gentimis.[1]
Europos neolito ir eneolito kultūros |
---|
| Pietų Europa | | | | Balkanai | | | Vakarų Europa | | | Vidurio Europa | | | Šiaurės Europa | | | Rytų Europa | | | Pontas | | | Visos datos žymi amžius prieš mūsų erą |
|
Europos bronzos amžiaus kultūros |
---|
| Egėjo | | | | Viduržemio jūros | | | Atlanto | | | Juodosios jūros | | | Vidurio Europos | | | Baltijos jūros | | | Rytų Europos | | | Visos datos žymi amžius prieš mūsų erą |
|