Danilo-Kakanjo kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Danilo-Kakanjo kultūra (kroat. Danilska kultura) – viduriniojo neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal 19521955 m. Rendič-Miocevičiaus ir J. Korošeco tyrinėtą Danilo, netoli Šibeniko, Kroatija, bei 1954 m. Benaco–Kakanjo, netoli Visoko, Bosnijoje, gyvenvietes.

Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Danilo-Kakanjo kultūra 4 tūkstantmetyje pr. m. e. buvo paplitusi Pietryčių Europoje, daugiausia Adrijos jūros pakrantėje. Pakeitė įspaudinės keramikos kultūrą.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmonės prie derlingų žemės plotų arba upių terasose kūrėsi dideles gyvenvietes, kurias apjuosdavo vienu ar dviem 2–3 m gylio grioviais. Pastatus statėsi iš akmens plokščių, plokščiu stogu. Vertėsi žemdirbyste ir žvejyba. Danilo-Kakanjo kultūrai būdingi plačiaangiai indai su 4 kojelėmis. Keramika dažyta dviem spalvomis, dažniausiai derinant geltoną, raudoną ir juodą spalvas, gausiai raižyta linijomis arba puošta įspaudų ornamentu.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gintautas Zabiela. Danilo-Kakanjo kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 469 psl.