Danilo-Kakanjo kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Danilo-Kakanjo kultūra (kroat. Danilska kultura) – viduriniojo neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1952–1955 m. Rendič-Miocevičiaus ir J. Korošeco tyrinėtą Danilo, netoli Šibeniko, Kroatija, bei 1954 m. Benaco–Kakanjo, netoli Visoko, Bosnijoje, gyvenvietes.

Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Danilo-Kakanjo kultūra 4 tūkstantmetyje pr. m. e. buvo paplitusi Pietryčių Europoje, daugiausia Adrijos jūros pakrantėje. Pakeitė įspaudinės keramikos kultūrą.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmonės prie derlingų žemės plotų arba upių terasose kūrėsi dideles gyvenvietes, kurias apjuosdavo vienu ar dviem 2–3 m gylio grioviais. Pastatus statėsi iš akmens plokščių, plokščiu stogu. Vertėsi žemdirbyste ir žvejyba. Danilo-Kakanjo kultūrai būdingi plačiaangiai indai su 4 kojelėmis. Keramika dažyta dviem spalvomis, dažniausiai derinant geltoną, raudoną ir juodą spalvas, gausiai raižyta linijomis arba puošta įspaudų ornamentu.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Gintautas Zabiela. Danilo-Kakanjo kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 469 psl.
Ž • A • R
Europos neolito ir eneolito kultūros
Pietų Europa

Įspaudinės keramikos (70-50)  · Stentinelo (55-45)  · Sero d'Alta (45-44)  · Dianos (44-41)  · Bonu-Iginu (46-33)  · Indų kvadratinėmis angomis (26-24)  · Danilo-Kakanjo (4 tūkst.)  · Felči-Ripoli (36-31)  · Lagocos (36-26)  · Saso-Fiorano  · Ocierio (33-25)  · Gaudo  · Remedelo (34-24)  · Abealcu-Filigoso (26-24)  · Butmiro (26-24)  · Rinaldone (29-19)
Balkanai

Kerešo (62-52)  · Sisklo (62-32)  · Karanovo (62-45)  · Gumelnicos (62-45)  · Dudeščio (62-55)  · Hamandžios (55-???)  · Vinčos (55-42)  · Bojano (45-35)  · Diminio (48-2?)  · Varnos (44-41)  · Černavodės (40-32)
Vakarų Europa

Kampinji  · Šasė (45-23)  · Kortajo (38-25)  · Ferjero (35-25)  · Horgeno (34-28)  · Almerijos (30-23)  · Fonbuiso (25-20)  ·
Vidurio Europa

Dunojaus (55-20)  · Juostinės keramikos (55-45)  · Biuko (55-49)  · Hinkelšteino (50-49)  · Lendjelio (50-34)  · Linijinės juostinės keramikos (46-44)  · Rioseno (46-43)  · Michelsbergo (44-35)  · Badeno (36-28)  · Altheimo (36-34)  · Vartbergo (36-28)  · Tisos  · Bodrogkerešturo  · Jordanovo  · Vučedolo (30-22)  · Virvelinės keramikos (32-18)
Šiaurės Europa

Ertebiolės (55-40)  · Piltuvėlinės keramikos (40-27)  · Balbergo (35-27)  · Duobelinės keramikos (32-23)  · Virvelinės keramikos (32-18)  ·
Rytų Europa

Dniestro-Bugo (65-47)  · Narvos (53-27)  · Nemuno (45-27)  · Šukinės duobelinės keramikos (45-27)  · Lialovo (45-27)  · Dniepro aukštupio (45-20)  · Desnos (35-25)  · Karelų (30-27)  · Kargopolio (30-20)  · Virvelinės keramikos (32-18)  · Fatjanovo (22-16)  · Pamarių
Pontas

Seroglazovo (11-9 tūkst.)  · Chvalynsko (5-4 tūkst.)  · Tripolės (55-27)  · Dniepro-Doneco (5-3 tūkst.)  · Dniepro-Azovo (42-37)  · Srednestogo (5-4 tūkst.)  · Kemi-Obos (3)  · Maikopo (35-25)  · Usatovo (35-30)  · Duobinių kapų (36-25)
Visos datos žymi amžius prieš mūsų erą
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Danilo-Kakanjo_kultūra&oldid=4958193"