Maglemozės kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Maglemozės kultūra
9000 m. pr. m. e. – 5000 m. pr. m. e.
Téviec burial.png
Kultūros kapas iš Téviec (Morbihan, Prancūzija)
Dab. valstybės: Skandinavija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Belgija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija
Ist. regionas: šiaurės Europa
Amžius: Mezolitas
Lokalūs variantai: Star-karas, Dufenzės kultūra, Komornicos kultūra

Maglemozės kultūra (apie 9000–5000 m. pr. m. e.[1]) – Šiaurės Europos poledynmečio mezolito archeologinė kultūra. Skandinavijoje šią kultūrą pakeitė Kongemozės kultūra.

Pavadinta pagal G. Sarau 1900 m. Zelandijos saloje (Danija) tirtą durpyną Maglemose. Per vėlesnį šimtmetį daug panašių gyvenviečių buvo rasta ir ištirta nuo Anglijos iki Lenkijos ir nuo Skonės Švedijoje iki Prancūzijos šiaurės.

Arealas[taisyti | redaguoti kodą]

Maglemosės kultūra išstūmė vėlyvojo paleolito Arensburgo kultūrą ir buvo paplitusi Šiaurės ir Vakarų Europoje, t. p. Lenkijoje. Pagal mikrolitiniu būdu pagamintus dirbinius Maglemosės kultūra skirstoma į 5 laikotarpius: pirmasis – preborealio, kiti keturi – borealio.

Lietuvos teritorija buvo ryčiausia šalis, patyrusi Maglemozės poveikį. Lietuvoje yra šie Maglemosės kultūros paminklai:

Atskirose Maglemozės poveikio zonose išsivystė lokalios mezolitinės kultūros: Nemuno kultūra, Kundos kultūra ir kt. Danijoje ir šiaurės Vokietijoje ją pakeitė Kongemozės kultūra.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Preborealio laikotarpiui priskiriami lanceto formos mikrolitai, kurių nusklembtoji pusė retušuota, vėlesniems – netaisyklingi trikampio ir lygiašonio trikampio formos mikrolitai ir titnaginiai kirviai, rėžtukai, gremžtukai. Naudoti specialūs skaldytiniai siauroms ir ilgoms skeltėms atskelti. Ypač gausiai naudoti kaulo ir rago dirbiniai: žeberklai, kapliai su koto skyle, durklai, meškerių kabliukai, ietigaliai su įstatomais titnago ašmenėliais ir kiti. Dirbiniai puošti geometriniu ornamentu, tikroviškai vaizduojamomis žmonių ir gyvūnų figūromis.

Maglemosės kultūros žmonės buvo žvėrių medžiotojai, žvejai, maisto rinkėjai. Gyveno sezoninėse gyvenvietėse, pastatai siekė 4 x 6 m ploto. Mirusiuosius laidojo gulsčius, suvyniotus į beržo tošį.[2]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "Maglemosian industry. " Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica 2009 Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica, 2009.
  2. Algirdas Girininkas. Maglemozės kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 13 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Sarauw, G. F. L. En Stenaldersboplads i Maglemose ved Mullerup – sammenholdt med beslægtede fund. Aarbøger for nordisk Oldkyndighed og Historie. 1903.
  • Skaarup J. und Grøn O.: Møllegabet II – A Submerged Mesolithic Settlement in Southern Denmark
  • Grøn, Ole. The Maglemose culture: the reconstruction of the social organization of a mesolithic culture in Northern Europe. Oxford, BAR (International series), 1995, No. 616.