Hamandžios kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mąstytojas

Hamandžios kultūra – neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1953 m. atrastą Baia Hamangia (Rumunija) gyvenvietę prie Golovijos ežero.

Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hamandžios kultūra 5500 m. pr. m. e. – 4700 m. pr. m. e. buvo paplitusi Balkanų šiaurinėje dalyje. Hamandžios kultūra susiklostė Dobrudžoje veikiama Vinčos kultūros, Dudeščio kultūros ir Karanovo kultūros, vėliau paplito Rumunijoje ir šiaurės rytų Bulgarijoje. Skiriama pagal gyvenvietes ir kapinynus. Svarbiausios gyvenvietės – Ceamurlia de Josas, Medgidija, Targušoras, Konstanca, Durankulakas.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hamandžios kultūros žmonės gyveno olose ir gyvenvietėse, įkurtose derlingose Dunojaus deltos žemėse ir Juodosios jūros pakrantėse, ežero ir upių krantų terasose. Statėsi pusiau žemines ir stačiakampius pastatus. Vertėsi žemdirbyste, naudojo smulkius mikrolitinius titnaginius įrankius.

Kapinynai (Černavoda, Durankulakas) dideli; Černavodės kapinyne rasta daugiau kaip 500 kapų. Keramika puošta taškelių ornamentu. Hamandžios kultūrai būdingos molinės antropomorfinės (daugiausia moters) statulėlės. Hamandžios kultūros bendruomenę asimiliavus Bojano kultūros bendruomenei tarp Juodosios jūros ir Dunojaus susiklostė Gumelnicos kultūra.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Hamandžios kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 367 psl.