Maikopo kultūra
| Maikopo kultūra | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
| Dab. valstybės | Rusija, Gruzija, šiaurės Turkija, | |||||
| Ist. regionas | Prieškaukazė | |||||
| Gyvenvietės | Maikopo pilkapis | |||||
| Amžius | bronzos amžius | |||||
 | ||||||
Maikopo kultūra – ankstyvojo bronzos amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1897 m. Nikolajaus Veselovskio tyrinėtą Maikopo pilkapį.
Arealas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Maikopo kultūra 3500–2500 m. pr. m. e. buvo paplitusi Šiaurės Kaukaze tarp Juodosios, Azovo ir Kaspijos jūrų. Centras – Kubanės regionas.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Maikopo kultūros gyventojai vertėsi gyvulininkyste (kiaulės, galvijai, avys, ožkos, arkliai), žemdirbyste, medžiokle (šernai, taurieji elniai). Naudojo akmeninius kirvius su koto skyle ir strėlių antgalius, titnaginius peilių ir pjautuvų įdėklus, žalvarinius kirvius, kaplius, kaltus, peilius, durklus, ietigalius. Keramiką žiedė ant primityvaus žiedžiamojo rato.
Žinoma daugiau kaip 30 Maikopo kultūros gyvenviečių. Jų plotas nuo 1-2 iki 10 ha, kai kurios įtvirtintos akmenų sienomis iki 2 m aukščio ir 4 m pločio. Aptinkama pusiau žeminės tipo pastatų (jų gyvenvietėse būdavo 7–10 m.), t. p. apskritų statinių, manoma, rodančių Kuros-Arakso kultūros įtaką. Maikopo kultūros visuomenės narių turtinė padėtis buvo nevienoda. Gyventojai prekiavo su Mesopotamija, Anatolija, Egėjo jūros regionu ir Iranu.
Mirusieji laidoti nedeginti duobėse, suriesti, dažnai paguldyti ant šono, sulenktais keliais, apibarstyti ochra, dalis – su gausiomis ir prabangiomis įkapėmis. Mirusieji dažniausiai guldyti ant akmenų grindinio, apjuosto akmenų konstrukcijomis (vainikais ir kiti), virš jų rengti mediniai pomirtiniai nameliai. Visa ši konstrukcija būdavo užpilama žeme, vėliau – apkraunama akmenų sampilu. Vėliau laidota akmeninėse dėžėse. Įkapės: titnaginiai ir kiti akmeniniai (kirviai, strėlių antgaliai, ietigaliai, peiliai, keramika), žalvariniai, auksiniai, sidabriniai (papuošalai, ginklai, indai) dirbiniai. Metaliniai dirbiniai puošti gyvūnų (liūtų, jaučių, žirgų), gamtos (kalnų, upių) motyvais.
Išliko keli vadinamieji karališkieji palaidojimai: Nartano ir Maikopo pilkapiai. Jų aukštis apie 10–13 m, skersmuo – 100–200 m. Didžiausias jų – Maikopo pilkapis: aukštis 10 m, skersmuo 200 m, pomirtinis namelis iš trijų dalių su akmenų grindiniu ir vainiku. Ant palaidojimo pastatytas baldakimas. Mirusieji palaidoti suriesti, apibarstyti ochra, dėl cheminių reakcijų tapusia raudonos spalvos geležies oksidu. Įkapėse, be akmeninių ir titnaginių dirbinių, keramikos, rasta: žalvariniai kirvis ir durklas, auksinė diadema su rozetėmis, auksinių, karneolio ir turkio karoliukų, auksinių ir sidabrinių žiedų, indų. Keli indai puošti gamtos ir gyvūnų motyvais.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algimantas Merkevičius. Maikopo kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 42 psl.
| |||||||||||||||||||||||||||||
