Epipaleolitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Azilio kultūros strėlė
Epipaleolito archeologiniai radiniai

Epipaleolitas (gr. Επι 'ant, virš' + paleolitas) – holoceno pereinamasis laikotarpis iš paleolito į neolitą; paleolito baigiamasis laikotarpis. Šis terminas vartojamas kalbant apie pasaulio regionus, kurie mažai arba visiškai nebuvo paveikti ledynmečio; ledynmečio įtakotuose regionuose išskiriamas mezolito laikotarpis. Epipaleolitas prasidėjo prieš maždaug 20 000 metų ir baigėsi po maždaug 10 000 metų su tam tikrais regioniniais skirtumais. Sąvoka daugiausia taikoma Artimiesiems Rytams, Anatolijai ir Kiprui, taip pat Šiaurės Afrikai bei regionams, kuriuose labai anksti prasidėjo neolito revoliucija ir poledynmečio klimato pasikeitimas turėjo nedidelės įtakos.

Epipleolito medžiotojai ir rinkėjai naudojo titnago ir obsidiano įrankius ir ginklus, kurie vadinami mikrolitais. Gyvenimo būdas daugiausia klajokliškas, nors šiuo laikotarpiu atsirado ir pirmosios nuolatinės gyvenvietės.

Europos epipaleolitas[taisyti | redaguoti kodą]

Ši sąvoka Rytų Europoje taip pat naudojama apibūdinti pereinamosioms iš paleolitą į mezolitą kultūroms. Šiuo atveju periodizacija skiriasi - epipaleolito terminas vartojamas aprašant 10 000 – 7000 m. pr. m. e. (kalibruotos datos 12 000–8500 m. pr. m. e.) laikotarpį arba archeologinių kultūrų, kurioms būdingi vėlyvojo paleolito bruožai ir kurios gyvavo pereinamuoju laikotarpiu iš paleolito į mezolitą grupę. Tai preborealinio klimato laikotarpis, datuojamas 8-7 tūkstantmečiu pr. m. e.

Europoje epipaleolito kultūros turėjo daugumą paleolito bruožų; Vidurio Europoje kartais epipaleolitui buvo priskiriama Azilio kultūra, kurios dirbiniai nuo paleolitinių skyrėsi tobulesne apdirbimo technologija ir buvo šiek tiek puošti, tačiau dar nebuvo naudojami mikrolitai, būdingi mezolitinėms kultūroms. Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose epipaleolitas reiškia paleolito baigiamąjį laikotarpį arba skiriamas kaip savarankiškas laikotarpis, kurio paminkluose gausu mikrolitinių dirbinių, Europoje tai atitinka mezolitą. Egipte ir Žemutinėje Nubijoje epipaleolitas apima laikotarpį tarp vėlyvojo paleolito ir neolito (10 000–5500 m. pr. m. e.); šiam laikotarpiui priskiriama Fajumo kultūra.

Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje XX a. antroje pusėje buvo skiriamos epipaleolitinės kultūros, kurios pasižymėjo įvairių paleolito kultūrų samplaika (išskyrė Rimutė Rimantienė). Manoma, kultūros, vadinamos epipaleolitinėmis, per kelis šimtus metų tapo mezolitinėmis.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Egidijus Šatavičius. Epipaleolitas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 533 psl.