Klausučiai (Jurbarkas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Portal.svg
Klausučiai
Klausuciu zenklas.JPG
„Sveiki atvykę“

Klausučiai
Koordinatės 55°06′29″N 23°22′01″E / 55.108°N 23.367°E / 55.108; 23.367 (Klausučiai)Koordinatės: 55°06′29″N 23°22′01″E / 55.108°N 23.367°E / 55.108; 23.367 (Klausučiai)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Jurbarko rajono savivaldybė
Seniūnija Seredžiaus seniūnija
Gyventojų skaičius 902 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Klausùčiai
Kilmininkas: Klausùčių
Naudininkas: Klausùčiams
Galininkas: Klausučiùs
Įnagininkas: Klausùčiais
Vietininkas: Klausùčiuose

Klausučiai – kaimas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo kelio  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda . Seniūnaitijos centras.

Yra Klausučių Stasio Santvaro pagrindinė mokykla, Klausučių biblioteka (nuo 1954 m.), vaikų darželis (nuo 1961 m.), Klausučių kultūros centras, medicinos punktas, paštas (LT-74048), dvi parduotuvės. Veikia alaus darykla „UAB Armeniukas“, Klausučių kredito unija, obuolių perdirbimo fabrikas „Klausučių žemės ūkio bendrovė“.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo pietiniu pakraščiu teka Armenos kairysis intakas Armeniukas. Gyvenvietė yra ant Klausučių užtvankos kranto. Taip pat netoli yra ir Goniūnų užtvanka. Pagal gyventojų skaičių Klausučiai yra didžiausia gyvenvietė rajone po Jurbarko.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
SEREDŽIUS - 5 km VELIUONA - 8 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas susikūrė 1926 m. per 1922 m. žemės reformą, Pikčiūnų dvaro teritorijoje. 1929 m. įsteigta pradinė mokykla. [2]

Nauja gyvenvietė pradėjo kurtis 1962 m. kaip I. Mičiurino sodininkystės ūkio gyvenvietė. Kartu buvo pasodintas parkas (architektas Alfonsas Kiškis), pramoninis sodas (apie 580 ha), supantis Klausučius iš 3 pusių, įrengta tvenkinių sistema. Pastatytas visuomeninis centras su kultūros namais, administraciniu ir buitiniu pastatu, parduotuvėmis, veikė vaisių perdirbimo įmonė su vaisių saugykla, malūnas, lentpjūvė, aštuonmetė mokykla. Pastatyta daug dviaukščių namų.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1950 m. Seredžiaus valsčius Vilkijos apskritis
19501954 m. Klausučių apylinkės centras Vilkijos rajonas
19541962 m. Seredžiaus apylinkė
1962 m. Kauno rajonas
19621995 m. Jurbarko rajonas
1995 Seredžiaus seniūnija Jurbarko rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur. 1965 m.[3] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1985 m.[4] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2005 m.
47 79 165 496 850 1 078 1 219 1 050 1 056
2011 m.sur. - - - - - - - -
902 - - - - - - - -


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Klausučiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 245 psl.
  3. Klausučiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 159 psl.
  4. Klausučiai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 337 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]