LEO LT

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

LEO LT (Lietuvos elektros organizacija) – 2008 m. įsteigta nacionalinė elektros energetikos bendrovė, kurioje 38,3 proc. akcijų priklausė privačiai bendrovei „NDX energija“, o 61,7 proc.- valstybei. Bendrovė išformuota 2009 m. susidarius nepalankioms ekonominėms aplinkybėms ir kilus visuotiniam nepasitenkinimui dėl sandorio skaidrumo ir naudingumo visuomenei.

Projekto priešistorė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1997 m. pabaigoje premjero Gedimino Vagnoriaus Vyriausybė surengė elektros tiltų į Vakarus projekto konkursą, tačiau dėl Prancūzijos ir Rusijos energetikos kompanijų spaudimo rezultatų nebuvo sulaukta.[1]

1999 m. pavasarį, Lietuvos Vyriausybė sudarė neformalų susitarimą su Europos Komisija, jog Lietuva nestabdys Ignalinos atominės elektrinės, leis jai veikti tol, kol jos technologiniai kanalai galės funkcionuoti. Buvo surengtas antras konkursas, kuriame dalyvavo Europos kompanijos, galėjusios sudaryti atsvarą Rusijos ir Prancūzijos firmoms.

2000 m. rudenį pasikeitus Vyriausybei po maždaug dviejų savaičių buvimo valdžioje tuometis Rolando Pakso vyriausybės ūkio ministras Eugenijus Maldeikis paskelbė, jog konkursas nutraukiamas ir sustabdomas dviem savaitėms, kad būtų pagerintos jo sąlygos. Po to konkursas atnaujintas nebuvo. Rolando Pakso vyriausybė priėmė sprendimą nutraukti tilto statybą, o po poros savaičių padarė pareiškimą, kad stabdys Ignalinos atominės elektrinės pirmąjį, o vėliau ir antrąjį reaktorių.

2003 m. gruodžio 23 d. akcinė bendrovė „VST" buvo privatizuota. Didžiausiu privatizuotos įmonės akcininku tapo VP Grupei priklausanti UAB „NDX Energija“. Konkurso sąlygos konkurse dalyvauti leido 450 mln. litų apyvartą turinčioms bendrovėms. Vyriausybės keliamus reikalavimus atitiko tik dvi įmonės - Bronislovo Lubio vadovaujama Achema ir broliams Numavičiams priklausanti Vilniaus prekybos grupė.

2004 m. buvo priimta elektros energetikos įstatymo 15 str. redakcija. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad neprieštarauja Konstitucijai įstatymo straipsnis, iš esmės nustatantis, kad visi elektros vartotojai, įskaitant įmones, įstaigas, organizacijas, privalo jungtis prie elektros sistemos ne tiesiogiai, bet per tarpininką – skirstytoją, tuo padidinant minėtų savininkų pelną. Tik vienas iš devynių Konstitucinio Teismo narys - Egidijus Šileikis – tuomet nurodė, kad toks įstatymas prieštarauja Konstitucijai.[2] Tais pačiais metais Algirdo Brazausko Vyriausybės Seime buvo priimtas Elektros energetikos įstatymas, kuriuo elektros kainų „kepurės“ buvo susietos ne su elektrą parduodančių bendrovių investicijomis į infrastruktūrą, o su tų įmonių turto verte. Indeksavus turtą privačios bendrovės VST turto vertė išaugo trejopai. Tuo tarpu valstybinė „Lietuvos energija“ nepaprašė didesnių kainų kepurių, taip pat ji neindeksavo Kruonio ir Kauno hidroelektrinių.[3]

2005 m. buvo uždarytas pirmasis Ignalinos atominės elektrinės reaktorius, o antrąjį įsipareigota uždaryti iki 2009 m. Tais pačiais metais Tėvynės Sąjunga išplatino pareiškimą, kuriame paragino tuometinę Algirdo Brazausko Vyriausybę skubiai apsispręsti dėl naujosios atominės elektrinės statybos.

2006 m. kovo 8 d. bendrovių „Lietuvos energija“, „Eesti Energija“ ir „Latvenergo“ vadovai pasirašė susitarimo memorandumą dėl pasirengimo naujojo reaktoriaus statybai. Lietuvą atstovavusios „Lietuvos Energijos“ vadovas Rymantas Juozaitis apibūdino pirmąjį etapą kaip galimybių studiją, kurią ketinta atlikti iki tų metų lapkričio 1 d. [4].

Seimui ir visuomenei LEO LT projektas pristatytas 2007 m. gruodžio 19 d., po Lietuvos Vyriausybės derybų su privačia Vilniaus prekybos grupei priklausančia kompanija NDX Energija. Projekte turėjo bendrai dalyvauti Baltijos šalių ir Lenkijos investuotojai. 2008 m. gegužės 20 d. Vilniuje buvo įsteigta akcinė bendrovė „LEO LT“, 2008 m. gegužės 27 d. buvo pasirašyta akcininkų sutartis ir padidintas bendrovės įstatinis kapitalas iki 5 mlrd. Lt. „LEO LT“ vadovu paskirtas Rymantas Juozaitis, o stebėtojų tarybos pirmininku - Julius Niedvaras.

Projekto pradžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2007 m. liepos 21 d. Lietuvos Vyriausybės sudaryta derybininkų grupė, vadovovaujama premjero Gedimino Kirkilo patarėjo Sauliaus Spėčiaus, be konkurso pradėjo derybas su privačia kompanija NDX Energija. Derybų rezultatai prieštaravo LR įstatymams[reikalingas šaltinis], dėl to, tarp derybininkų oficialių sutarčių pasirašyta nebuvo. Vyriausybė Seimui pateikė tvirtinti neoficialų susitarimą, pagal kurį LEO LT turėjo sudaryti trys įmonės - didžiąja dalimi valstybės valdomos „Lietuvos energija“ ir Rytų skirstomieji tinklai ir privati bendrovė Vakarų skirstomieji tinklai. Valstybė pagal susitarimą turėjo valdyti 61,7 % akcijų, o Vilniaus prekybos grupei priklausanti bendrovė likusius 38,3 %. Projekto operatore turėjo tapti naujai iš privataus ir valstybinio kapitalo sukurta dukterinė įmonė. 2008 m. sausio 22 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas iš Atominės elektrinės įstatymo projekto išbraukė nuostatas, nustatančias teisę nacionaliniam investuotojui dalyvauti elektros tiltų į Švediją ir Lenkiją statybose; nuspręsta, kad tokios nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisinio aiškumo principams[5].

Atominės elektrinės įstatymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš Vyriausybei nutarimu patvirtinant „derybų rezultatus“ ir perduodant Seimui jų pagrindu parengtą įstatymo pataisų projektą reikalingas Konkurencijos tarybos ir Europos komisijos pritarimas. Kadangi Konkurencijos taryba negalėjo sandorio ir įstatymo projektams pritarti, nes Konkurencijos įstatymas draudžia šitaip monopolizuoti verslą, nedrįsdama duoti neigiamos išvados Konkurencijos taryba nedavė jokios. Toliau procesas buvo vykdomas be šios institucijos išvados. Europos Komisija iš viso nebuvo iš anksto informuota apie projektą. Šie pažeidimai buvo nurodyti Seimo kanceliarijos teisės departamento 2008 m. Sausio 31 d.[reikalingas šaltinis] ir Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto 2008 m. Sausio 16 d. išvadose.[reikalingas šaltinis] Abi institucijos nurodė, kad dėl minėtų principinių pažeidimų nacionalinio investuotojo bendrovės sukūrimą įteisinantis įstatymas nesuderinamas su Konstitucija. Pagal Seimo statuto 67 str. 3 p., esant tokioms išvadoms, Seimas negalėjo priiminėti įstatymo. Tačiau tos taisyklės nebuvo paisoma ir įstatymas buvo priimtas pažeidžiant Statutą. Vėliau, kai teisininkai ėmė kelti klausimą dėl neteisėtos procedūros, iš Seimo informacinės bazės buvo išimtos minėtos įstatymo projektui nepalankios teisinių institucijų išvados ir atgaline data, siekiant sudaryti teisėtumo įspūdį, buvo pakeistas Seimo Statuto 65 straipsnis – nustatyta, kad Seimas gali priimti įstatymą, jei ir yra minėtų institucijų išvados apie projekto nesuderinamumą su Konstitucija.[reikalingas šaltinis]

Prieš Seimui priimant nacionalinio investuotojo modelį įtvirtinantį įstatymą, sutartis dėl šio modelio buvo Seime įslaptinta, su ja galėjo susipažinti tik tie Seimo nariai, kurie turėjo leidimą dirbti su slapta informacija. O valstybės kapitalo ir UAB „NDX Energija“ kapitalo įkainojimo aktas iš viso Seimo nariams nebuvo pateiktas[6].

2008 m. sausio mėnesio paskutinę savaitę vykusiuose Seimo posėdžiuose valdančiosios LSDP nariai ypatingai skubino priimti reikiamus įstatymus, motyvuodami tuo, jog projekte turėjusių dalyvauti kaimyninių valstybių derybininkai laukė sprendimų.

Kritikuodami Seimo narius ignoruojančius teisinę argumentaciją, prieš siūlomas įstatymų pataisas pasisakė ir pasiūlymą ragino atmesti Seimo nariai Kęstutis Čilinskas, Andrius Kubilius, Egidijus Klumbys, Petras Gražulis, Gintaras Šileikis, Saulius Pečeliūnas, Liudvikas Sabutis, Julius Veselka, Vytautas Bogušis, Ramūnas Garbaravičius, Raimondas Šukys, Henrikas Žukauskas, Kazys Starkevičius. Į projekto kritiką atsakę Vidmantas Žiemelis, Birutė Vėsaitė, Zigmantas Balčytis, Vytas Navickas, motyvavo ypatinga skuba reikiamus įstatymus priimti dėl projekto partnerių spaudimo, taip pat kaltino kritikus atstovaujant „trečiai šaliai“ ir ragino kitus Seimo narius palaikyti įstatymo projektą.[7] 2008 m. vasario 1 d. naujasis Atominės elektrinės įstatymas buvo priimtas. Prieš pat balsavimą iš Seimo salės pasitraukė keliasdešimt Seimo narių iš konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Liberalų ir Centro sąjungos frakcijų bei Tvarkos ir teisingumo frakcijų. Taip norėta pasiekti, jog salėje liktų mažiau nei 71 narys ir balsavimas neįvyktų.

Priiminėdamas įstatymą, pagal kurį Leo Lt suteikiamos didelės turtinės teisės nacionalinio investuotojo bendrovėje, Seimas nebuvo įsitikinęs, ar ta UAB iš viso turi teigiamą aktyvą ar, priešingai, turi praskolintą, įkeistą kapitalą. Tik po įstatymo priėmimo oficialūs pareigūnai pranešė apie UAB įvykdytą savo kapitalo įkeitimą. Tačiau įstatymas buvo priimtas ir UAB įgijo teisę į iš elektros energijos pardavimų gaunamą pelną.

Kai abejotinos naudos valstybei sandorio sąlygos iškilo viešumon, Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, abejodamas įstatymo konstitucingumu.

Projekto prieštaros[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2007 m. Vyriausybei paskelbus naujosios Ignalinos atominės elektrinės projekto modelį, kilo daug diskusijų. Žiniasklaida praminė projektą Trigalviu slibinu ir kritika buvo formuluojama dėl daugelio įžvelgiamų sandėrio trūkumų. Pvz., premjero Algirdo Brazausko Vyriausybės valdymo laikotarpiu įvykdytas energetikos ūkio suskaldymas 2002 m., privatizuojant bendrovę VST ir tos pačios LSDP Vyriausybės bandymas suskaldytą ūkį vėl konsoliduoti 2007 m. prieštaravo pats sau ir buvo vertinamas kaip Vyriausybės klaida, nors LSDP vadovybė to nepripažino. Taip pat bendrovė Vakarų skirstomieji tinklai atiteko Vilniaus prekybos grupei po 2003m. įvykusio privatizavimo, kurio sąlygos konkurse dalyvauti leido 450 mln. litų apyvartą turinčioms bendrovėms. Vyriausybės keliamus reikalavimus atitiko tik dvi įmonės - Bronislovo Lubio vadovaujama Achema ir broliams Numavičiams priklausanti Vilniaus prekybos grupė.

Po VST privatizavimo per keletą metų „Lietuvos energija“ neteko 65 % savo santykinės vertės privačios įmonės VST atžvilgiu. 2007 m. VST tiekė elektrą 3 ct brangiau nei valstybinė įmonė RST, nors prieš privatizavimą buvo skelbiama, jog privatizavimas padidins įmonių konkurencingumą. Prieš pat Euro įvedimą padidinus elektros kainas, Lietuvos infliacijos rodikliai nebeatitiko Mastrichto kriterijų, ir Lietuvai nebuvo leista įsivesti Euro.

2008 m. sausio 24 d. Seimo narys (teisininkas) Kęstutis Čilinskas, pasiūlė alternatyvų įstatymą dėl AE investuotojo[8]. K. Čilinskas kritikavo premjero Gedimino Kirkilo Vyriausybės siūlytą projekto modelį, kaip visuomenei nenaudingą. Pagrindinės projekto ydos, anot jo, buvo: išskirtinių teisių suteikimas vienai bendrovei (VP Grupei) dalyvauti projekte be konkurso; įstatymo punkto, kuris įpareigotų šią bendrovę AE projektą įgyvendinti, nebuvimas. Taip pat buvo kritikuotas siūlymas vienai bendrovei įgyti dominuojančią padėtį energetikos ūkyje ne įnešant pinigus, o remiantis skirtumu, kuris susidarė bendrovės kapitalo vertę įvertinus brangiai, o valstybės valdomos AB „Lietuvos energija“ ir RST kapitalą įvertinus pigiau. Vyriausybės skuba gauti Seimo sutikimą dėl atitinkamų įstatymų buvo suprasta, kaip nenoras sulaukti Lietuvos Konstitucinio teismo ir Europos Teisingumo teismo vertinimo rezultatų. Tų pačių metų sausio 29 d., balsų dauguma, pasiūlymą Seimas atmetė, motyvuodami projekto skuba.[9]

2008 m. sausį bendrai su Lietuvos Sąjūdžiu, Piliečių Santalka išplatino kreipimasi į Seimo narius ir Lietuvos Respublikos Prezidentą, kuriame kelti klausimai dėl naujojo Atominės elektrinės projekto eigos ir formuluotų prieštaringų įstatymų pataisų. [10] Pareiškime dėstomi tokie klausimai, kaip - „kodėl Lietuvos valdžia nutarė sukurti nacionalinį investuotoją mažiausiai skaidriu akcijų „natūrinių mainų“ būdu sujungdama valstybei priklausančius „Rytų skirstomuosius tinklus“ (RST) ir „Lietuvos energiją“ su privačia įmone „Vakarų skirstomieji tinklai“ (VST) ir taip vėl atkurdama vertikaliai integruotą monopoliją?“ „kodėl „Atominės elektrinės įstatymo projekte, Akcininkų sutartyje ir Bendrovės įstatuose nėra apibrėžta bendrovės akcininkų teisinė pareiga atominę jėgainę pastatyti?“, „kodėl pagrindinis monopolistinės įmonės prioritetas skelbiamas esant pelno siekimas?“ ir pan.

2007 m. vasario 3 d. internetiniame portale culture.lt buvo išplatinta peticija, kurioje kreiptasi į Prezidentą Valdą Adamkų ir raginta jį vetuoti 2008 m. vasario 1 d. Seime priimtą įstatymą.[11] Per dvi dienas buvo surinkta maždaug gyventojų 20 000 parašų. 2008 m. vasario 4 d. eilėje straipsnių savo motyvus išdėstė ir prezidentui Valdui Adamkui siūlė įstatymą vetuoti žinomi Lietuvos visuomenės veikėjai - Rytas Staselis, Romas Sakadolskis, Leonidas Donskis, Artūras Račas, Gintaras Aleknonis, Arūnas Poviliūnas, Rytis Juozapavičius, Romualdas Ozolas.

Tolesnė eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2008 m. vasario 4 d. eilėje straipsnių savo motyvus išdėstė ir prezidentui Valdui Adamkui siūlė įstatymą vetuoti žinomi Lietuvos visuomenės veikėjai - Rytas Staselis, Romas Sakadolskis[12], Leonidas Donskis, Artūras Račas, Gintaras Aleknonis, Arūnas Poviliūnas[13], Rytis Juozapavičius.[14] 2008 m. vasario 4 d. europarlamentarė Ona Juknevičienė pranešė apie pasitraukimą iš Darbo partijos. Tokį sprendimą ji priėmė protestuodama prieš kolegų "darbiečių" paramą Atominės elektrinės įstatymo pataisoms.[15].

2008 m. vasario 6 d. prezidentas Valdas Adamkus susitiko su Valstybės kontrolės, Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovais bei kitais ekspertais, siekdamas išsiaiškinti argumentus, ar pasirašyti Seime priimtą įstatymą, ar ne. VSD vadovas Povilas Malakauskas ir Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė teigė, jog teisiškai nacionalinio investuotojo kontrolė buvo užtikrinta, tačiau įmonės steigimo dokumentus dar reikėjo tobulintini. Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas sakė, kad nacionalinio investuotojo steigimo įstatymas Europos Sąjungos teisei neprieštaravo.[16] 2008 m. vasario 12 d. Seime priimtą atominės elektrinės įstatymą patvirtino prezidentas Valdas Adamkus.[17] 2008 m. vasario 19 d. visuomeninė organizacija Piliečių Santalka paskelbė, jog kurs visuomeniniais pagrindais veiksiančią Leo LT priežiūros grupę, kuri stebės įmonės veiklą ir informuos apie tai visuomenę.

2008 m. vasario 20 d. europarlamentarė Ona Juknevičienė raštu kreipėsi į Europos Komisiją dėl LEO LT. Komisija turėjo ištirti ir atsakyti, ar Atominės elektrinės įstatymas ir priimtos pataisos, įteisinančios Leo LT steigimą ir taip sukuriančios vienos bendrovės kapitalo koncentraciją šalies energetikos sistemoje, neprieštarauja Tarybos reglamentui 139/2004. 2008 m. vasario 20 d. Vyriausybė nutarė steigti komitetą, turėjusį prižiūrėti LEO LT formavimą; komiteto vadovais paskirti premjeras Gediminas Kirkilas ir ūkio ministras Vytas Navickas. Projektą kritikavę opozicijos atstovai įtraukti nebuvo.

2008 m. vasario 25 d. 16 žmonių (į kurią įtraukti Rūta Vanagaitė, Rytis Juozapavičius, Romualdas Ozolas, Artūras Račas, Ona Juknevičienė ir kt.) iniciatyvinė grupė Vyriausiajai rinkimų komisijai įteikė prašymą leisti rinkti piliečių parašus, kad būtų atšauktas nacionalinio investuotojo bendrovės LEO LT kūrimą įteisinęs Atominės elektrinės įstatymas; akcijos metu surinkta apie 40000 parašų (iš reikiamų 50000). Kartu su 2008 m. sausį įvykusiais Seimo rinkimais buvo surengtas LR piliečių referendumas dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo; referendume surinkta 47 % balsų, kurių nepakako, kad referendumas butų laikomas įvykusiu.[18] 2008 m. spalio 24 d. Rymantas Juozaitis dėl asmeninių priežasčių atsistatydino iš LEO LT vadovo pareigų. [19]

2009 m. sausio 27 d. Konstitucinis Teismas pradėjo seimo narių skundo dėl Leo Lt įstatymo atitikimo konstitucijai nagrinėjimą. Prieš prasidedant nagrinėjimo procesui Leo Lt savininkai viešųjų ryšių akcijos metu išplatino pranešimą, turėjusį palanakiai nuteikti visuomenę. Pranešimas skelbė, jog bendrovė buvo pasiruošusi statyti Lietuvos – Švedijos elektros jungtį, net jei Europos Komisijos parama strateginių energetikos projektų vykdymui vėluotų.[20] 2009 m. vasarį Teisės projektų ir tyrimų centro išplatintame dokumente buvo teigiama, jog visi LEO LT sandorį sudarantys susitarimai turi būti pripažinti niekiniais, kaip prieštaraujantys imperatyvinėms teisės normoms, moralei ir Konstitucinei viešajai tvarkai.[21]

2009 m. kovo 24 d. seime buvo svarstomi du Leo Lt sandorio naikinimo projektiniai pasiūlymai: vieną kovo 4 dieną pateikė Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis, kitą kovo 9 dieną pateikė Tėvynės sąjungos – Krikščionių demokratų frakcijos nariai Gintaras Songaila, Rytas Kupčinskas, Evaldas Jurkevičius, Pranas Žeimys ir Aurelija Stancikienė. Abu projektai, kaip teigta jų aiškinamuose raštuose, siekė, kad būtų panaikintas Gedimino Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės sudarytas sandoris su UAB „NDX energija“. Skirtumas tarp šių projektų buvo toks – V. Mazuronis siūlė visą Atominės elektrinės įstatymą pripažinti netekusį galios, o krikščionys demokratai – pripažinti niekine tik sutartį dėl nacionalinio investuotojo ir šia sutartimi įvykusiems turtiniams santykiams taikyti restituciją. Abu projektai rėmėsi kovo 2 dienos Konstitucinio Teismo nutartimi, kad kai kurie Atominės elektrinės įstatymo straipsniai prieštavo Konstitucijai.[22]

2009 m. kovą, po 5 mėnesių darbo, atsistatydino antrasis Leo Lt vadovas Gintautas Mažeika[23].

LR Konstitucinio Teismo nutarimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m. kovo 2 d. LR Konstitucinis Teismas išaiškino, kad LEO LT steigimas nėra monopolijos steigimas, kurį draustų Lietuvos Konstitucija. Nutarime konstatuota, jog viešojo konkurso nebuvimas, steigiant LEO LT, neprieštarauja Konstitucijai. KT nustatė tik keletą nežymių pažeidimų, kurių pagrindu paskelbti LEO LT "neteisėta" neįmanoma.[24][25][26][27]. Kovo 3 dieną Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Šileikis paskelbė atskirąją nuomonę, kurioje išdėstė savo poziciją, kad LEO LT įsteigta neteisėtai (pažymėtina, kad atskiroji nuomonė neturi privalomosios teisinės galios).[28]

2009 m. balandžio 28 d. dėl atitinkamo LR Konstitucinio Teismo nutarimo buvo paduotas skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ieškovas - teisininkas partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas į Europos Parlamentą Stanislovas Tomas)[29]. Teismo prašoma panaikinti Konstitucinio Teismo nutarimą, pripažinti, kad „Leo LT“ įsteigta neteisėtai, perduoti bylą nagrinėti Europos Teisingumo Teismui (pirmą kartą Lietuvos teisės istorijoje buvo apskųstas Konstitucinio Teismo sprendimas; skundas argumentuotas kvestionuojant nuostatą, jog KT nutarimai yra "galutiniai ir neskundžiami"). Byla keliama prieš „juridinį asmenį Lietuvos Respubliką, kuris atliekant veiką per savo viešojo administravimo subjektą Konstitucinį Teismą, neveikė. Kaip išaiškino Europos teisingumo teismas, tuo atveju, jeigu ES teisę pažeidžia paskutinės instancijos teismas, toks kaip LR Konstitucinis Teismas, šį ES valstybės narės veiksmą galima skųsti pačiam žemiausiam administraciniam teismui.[reikalingas šaltinis] Europos teisingumo teismas pažymėjo, kad tik tokiu būdu galima užtikrinti Europos teisės viršenybę. Kaip nustatė Liuksemburgo teisėjai, šis išaiškinimas yra tiesiogiai taikomas net tuo atveju, jeigu tokios procedūros nenumato nacionalinis administracinis kodeksas.[reikalingas šaltinis] Liuksemburgo jurisprudencijoje taip pat teigiama, kad "paskutinės instancijos teismo" principas ir "nepriklausomo ir savarankiško teismo" principas negali apsaugoti valstybės narės nuo atsakomybės dėl ES teisės pažeidimo.[reikalingas šaltinis] Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje "S. Tomas prieš Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą" yra konstatavęs, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis galima skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui ES teisės pagrindu.[30]

Nepaisant to, kad ES teisė įpareigoja Vilniaus apygardos administracinį teismą priimti skundą dėl Konstitucinio Teismo nutarimo, 2009 m. gegužės 6 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Paryžiaus ir Londono teisininko Stanislovo Tomo skundą. Atitinkamoje nutartyje Teismas nepateikė nei vieno argumento, kodėl jis atsisako taikyti ETT ir LVAT jurisprudenciją. Gegužės 8 d. S. Tomas apskundė šią Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.[31].

Bendrovės išformavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m. rugsėjo 4 d. seimo dauguma balsavo už Leo LT bendrovės likvidavimą. [32]

2009 m. gruodžio 4 d. Energetikos ministras ir energetikos bendrovės "Leo LT" akcininkė "NDX energija" pasirašė sutartį dėl "Leo LT" bendrovės naikinimo. "NDX energijai" buvo sutarta išmokėti 680 mln. litų kompensaciją.[33][34] Įmonės likvidavimo procesui vadovavo Rokas Masiulis.[35]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. www.lrt.lt „G. Vagnorius: politinių klaidų padariau“ 2008-02-02
  2. www.demokratija.eu „K. Čilinskas: tikėjau, kad E. Šileikis paskelbs atskirąją nuomonę“ 2009-03-05
  3. www.delfi.lt „R. Kuodis: „Leo LT“ – vienos didelės aferos karūna“ 2008-02-06
  4. www.bernardinai.lt „Baltijos šalių energetikai pradeda pasirengimą naujo branduolinio reaktoriaus statybai“ 2006-03-06
  5. www.vz.lt „Seimo komitetas nuo "NDX energijos" tolina elektros jungtis“ 2008-01-22
  6. www.bernardinai.lt „„LEO LT“ ruošia visuomenę palankiam Konstitucinio Teismo nutarimui?“ 2009-01-26
  7. www.bernardinai.lt „Atominės elektrinės įstatymo pataisų svarstymo Seime stenograma“ 2008-01-30
  8. www.bernardinai.lt „K. Čilinskas įregistravo alternatyvą siūlomoms Atominės elektrinės įstatymo pataisoms“ 2008-01-24
  9. www.lrt.lt „Nacionalinio investuotojo kūrimo nestabdo“ 2008-01-29
  10. www.bernardinai.lt „Piliečių Santalkos ir Lietuvos Sąjūdžio kreipimasis dėl Atominės elektrinės įstatymo“ 2008-01-10
  11. www.culture.lt „Lietuvos Respublikos Prezidentui V. Adamkui“ 2008-01-03
  12. „Rytas Staselis, Romas Sakadolskis: Prezidento veto neabejotinai būtų naudingas Lietuvai“ 2008-02-04
  13. www.bernardinai.lt „L. Donskis, A. Račas, G. Aleknonis, A. Poviliūnas: Prezidentas neturėtų pasirašyti Atominės elektrinės įstatymo“ 2008-02-04
  14. www.bernardinai.lt „R. Juozapavičius: Nacionalinio investuotojo projektui trūksta skaidrumo“ 2008-02-05
  15. „O. Juknevičienė išeina iš Darbo partijos“ 2008-02-04
  16. www.lrt.lt „Yra ką tobulinti“ 2008-02-06
  17. www.bernardinai.lt „Prezidentas pasirašė Atominės elektrinės įstatymą“ 2008-02-12
  18. www.bernardinai.lt „Referendumas neįvyko“ 2008-10-13
  19. www.vz.lt „Juozaitis atsistatydina iš LEO LT vadovo pareigų“ 2008-10-21
  20. www.zebra.lt „Leo LT pasiruošusi finansuoti tiltą su Švedija“ 2009-01-26
  21. www.bernardinai.lt „Teisininkai: Lietuva turi tik vieną kelią – naikinti LEO LT sandorį“ 2008-02-28
  22. www.bernardinai.lt „Amžiaus aferos naikinimas – politiniai ir teisiniai mazgai“ 2009-03-23
  23. www.vtv.lt „G. Mažeika atsistatydina iš Leo LT vadovo pareigų“ 2009-03-23
  24. www.bernardinai.lt „Energetinis liūtas už grotų, bet greičiausiai liks gyvas“ 2009-03-02
  25. www.bernardinai.lt „K. Čilinskas: Konstitucinis Teismas atskleidė korupcinio aisbergo viršūnę“ 2009-03-03
  26. www.demokratija.eu „K. Čilinskas: tikėjau, kad E. Šileikis paskelbs atskirąją nuomonę“ 2009-03-05
  27. www.lrkt.lt „Nutarimas dėl LR Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija)… atitikties LR konstitucijai“ 2009-03-02
  28. Egidijus Šileikis. „Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo Egidijaus Šileikio atskiroji nuomonė dėl Seimo ginčytų Atominės elektrinės istatymo 10 str. ir 11 str. nuostatų (2008 m. vasario 1 d. redakcija) atitikties Konstitucijai“ 2009-03-02.
  29. [1]
  30. „Stanislovas Tomas: Sunaikinsiu Leo LT“, 2009.05.02 00:03
  31. BNS
  32. www.bernardinai.lt „SDidžioji piliečių pergalė, arba Kieno yra valstybės pinigai“ 2009.09.04
  33. www.bernardinai.lt „Pasirašyta „Leo LT“ naikinimo sutartis“ 2009.12.04
  34. www.bernardinai.lt „Kęstutis Girnius. Pasakiška „šimtmečio aferos“ pabaiga“ 2009-12-07
  35. http://www.veidas.lt/vadovas-begantis-paskui-sokinejanti-kamuoli