Eišiškių apskritis
| Eišiškių apskritis Ziemia ejszyską | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Valstybė |  LDK
| |||
| Administracinis centras | Eišiškės | |||
| 1791-1793 |  Vilniaus vaivadija
| |||
| 1793-1795 | Merkinės vaivadija
| |||
Eišiškių žemė (lenk. Ziemia ejszyską), arba Eišiškių apskritis, Eišiškių pavietas buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės administracinis vienetas, egzistavęs 1791-1795 m. Centras – Eišiškės.
Buvo dabartinės pietryčių Lietuvos ir gretimose Baltarusijos teritorijose, ten, kur dabar yra Šalčininkų rajono pietinė dalis ir Baltarusijos Varanavo rajonas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskritis sudaryta 1791 m. iš dalies Lydos apskrities žemių, jai priklausė šios parapijos: Asava, Benekainys, Eišiškės, Nočia, Rodūnia, Užubalis, Varanavas. Iki 1795 m. priklausė LDK Vilniaus vaivadijai. 1795 m. prijungta prie Rusijos imperijos Vilniaus gubernijos Lydos apskrities.
1941 m. Lietuvą okupavęs Trečiasis Reichas vėl sudarė to paties pavadinimo apskritį.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Eišiškių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985.
