Pereiti prie turinio

Benekainys

Koordinatės: 54°15′00″š. pl. 25°21′25″r. ilg. / 54.250°š. pl. 25.357°r. ilg. / 54.250; 25.357 (Benekainys)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Benekainys
blrs. Беняконі, rus. Бенякони
Benekainių bažnyčia
Benekainys
Benekainys
54°15′00″š. pl. 25°21′25″r. ilg. / 54.250°š. pl. 25.357°r. ilg. / 54.250; 25.357 (Benekainys)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas Varanavo rajonas
Kaimiškoji apylinkė Benekainių kaimiškoji apylinkė
Gyventojų (2019) 1 247
Vikiteka Benekainys

Benekáinys[1] (blrs. Беняконі, rus. Бенякони) – agromiestelis Baltarusijoje, Gardino srityje, 12 km į šiaurę nuo Varanavo, prie Šalčios upės, kelio ŠalčininkaiVaranavas pusiaukelėje. Apylinkės centras. Benekainių geležinkelio stotis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Benekainių dvaras žinomas LDK laikais. 1634 m. pastatyta katalikų bažnyčia, įsteigta parapija, 1638 m. – prieglauda. XVIII a. įkurta mokykla. 1902 m. pastatyta dabartinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (sovietmečiu uždaryta, 1989 m. grąžinta katalikams). 19101945 m. veikė Vilniaus žemės ūkio tyrimo stotis. Apie 1930 m. pastatyta dabartinė Benekainių geležinkelio stotis.

Iki 1795 m. Benekainys priklausė Vilniaus vaivadijai, valdant Rusijos imperijai – Vilniaus gubernijai. XIX a. tai buvo miestelis, Lydos apskrities Benekainių valsčiaus centras.[2] 19201939 m. buvo užgrobusi Lenkija, 1939 m. kraštą okupavus TSRS – priskirti Baltarusijos TSR. 18611950 m. buvo valsčiaus centras. 19421944 m. Benekainių valsčius priklausė Ostlando Lietuvos generalinei sričiai.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Benekainių apylinkėse nuo seno gyventa lietuvių, jos įėjo į vientisą lietuvių kalbos arealą, visų gyvenviečių pavadinimai lietuviški. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje lietuviai sparčiai slavėjo. XX a. pradžioje lietuviškai dar kalbėjo maždaug pusė parapijos gyventojų (namuose), kiti – daugiausia baltarusiškai.[3] Pamaldos buvo laikomos tik lenkų kalba. Lenkijos valdymo metais miestelyje veikė Ryto draugijos lietuvių mokykla, aplinkiniuose kaimuose apie 10 mokyklų ir Šv. Kazimiero draugijos 14 skyrių (vėliau uždaryti). 19421944 m. veikė lietuviška pradinė mokykla, vėliau kurį laiką progimnazija. Pagal 1942 m. gyventojų surašymą lietuviai sudarė 18 proc. Benekainių valsčiaus gyventojų. XX a. pabaigoje lietuviškai kalbėjo tik pavieniai vyresnės kartos žmonės.[4]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1880 m. ir 2019 m.
1880 m. 1897 m.sur. 1905 m.[5] 1921 m.[6] 1970 m.sur. 1991 m. 2004 m. 2009 m.[7] 2019 m.
63 149 241 180 1 726 1 512 1 319 1 279 1 247


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  2. Bieniakonie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 218 psl. (lenk.)
  3. Benekainys. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 185
  4. Petras GaučasBenekainys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 61 psl.
  5. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  6. Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
  7. Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласцьpop-stat.mashke.org.