Asava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Apie kaimą Kalvarijos savivaldybėje žr. Asava (Kalvarija).
Asava
brus. Асава, rus. Осова
Асава. Касцёл Святога Георгія (03).jpg

Asava
54°05′00″ š. pl. 25°13′00″ r. ilg. / 54.08333°š. pl. 25.21667°r. ilg. / 54.08333; 25.21667 (Asava)Koordinatės: 54°05′00″ š. pl. 25°13′00″ r. ilg. / 54.08333°š. pl. 25.21667°r. ilg. / 54.08333; 25.21667 (Asava)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas: Varanavo rajonas
Gyventojų (2001): 66
Kirčiavimas: Asavà

Asava (brus. Асава, rus. Осова) – gyvenvietė prie Asavos upės, 20 km į šiaurę nuo Lydos, į pietvakarius nuo Varanavo, Varanavo rajonas, Gardino sritis, Baltarusija. 66 gyventojai (2001 m.).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1656 m., kitais duomenimis, 1666 m. Kazimieras ir Aleksandra Franckevičiai pastatydino pirmąją medinę unitų bažnyčią. 1706 m. per švedų antplūdį ji sudegė. Bažnyčią 1732 m. atstatydino Jurgis Radvila. XVIII a. veikė parapinė mokykla. 1910 m. kunigaikštis V. Kochanskis pastatydino dabartinę Šv. Jurgio katalikų bažnyčią. 1970 m. sunaikinta cerkvė.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo seno Asavos parapija buvo lietuviška, nors bažnyčioje iki pat XX a. pradžios pamaldos vyko tik lenkų kalba. 1901 m. kunigas F. Arbatavičius įvedė jas ir lietuvių kalba. Nuo 1907 m. kunigai lenkai protegavo vien lenkų kalbą. 19191939 m. Asava priklausė Lenkijai, 1939 m. priskirta Baltarusijos TSR. Lenkijos valdymo metais netoli Asavos, Padvarės kaime, kurį laiką veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius, lietuviškas vaikų darželis, Asavoje – lietuviška mokykla; lenkų administracija juos uždarė. Po Antrojo pasaulinio karo lietuviškai kalbėjo tik vyresniosios kartos žmonės.[1]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Asavoje mirė lietuvių poetas Kajetonas Aleknavičius (18041874 m.).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Petras GaučasAsava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 65 psl.