Asava

Apie kaimą Kalvarijos savivaldybėje žr. Asava (Kalvarija).

Asava blrs. Асава, rus. Осова


Asava 54°04′44″š. pl. 25°13′01″r. ilg. / 54.079°š. pl. 25.217°r. ilg. / 54.079; 25.217 (Asava)Koordinatės: 54°04′44″š. pl. 25°13′01″r. ilg. / 54.079°š. pl. 25.217°r. ilg. / 54.079; 25.217 (Asava)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Gardino sritis
Rajonas	Varanavo rajonas

Gyventojų (2001)	66

Asavà ^[1] (blrs. Асава, rus. Осова) – kaimas Baltarusijoje, Gardino srityje, prie Asavos upės, 20 km į šiaurę nuo Lydos, į pietvakarius nuo Varanavo.

Kaimo vaizdas XX a. pradžioje

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1656 m., kitais duomenimis, 1666 m. Kazimieras ir Aleksandra Franckevičiai pastatydino pirmąją medinę unitų bažnyčią. 1706 m. per švedų antplūdį ji sudegė. Bažnyčią 1732 m. atstatydino Jurgis Radvila. XVIII a. veikė parapinė mokykla. XIX a. buvo miestelis Lydos apskrities Aleksandravo valsčiuje.^[2] 1910 m. kunigaikštis V. Kochanskis pastatydino dabartinę Šv. Jurgio katalikų bažnyčią. 1970 m. sunaikinta cerkvė.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo seno Asavos parapija buvo lietuviška, nors bažnyčioje iki pat XX a. pradžios pamaldos vyko tik lenkų kalba. 1901 m. kunigas F. Arbatavičius įvedė jas ir lietuvių kalba. Nuo 1907 m. kunigai lenkai protegavo vien lenkų kalbą.^[3]

1919–1939 m. Asava priklausė Lenkijai, 1939 m. priskirta Baltarusijos TSR. Lenkijos valdymo metais netoli Asavos, Padvarės kaime, kurį laiką veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius, lietuviškas vaikų darželis, Asavoje – lietuviška mokykla; lenkų administracija juos uždarė. Po Antrojo pasaulinio karo lietuviškai kalbėjo tik vyresniosios kartos žmonės.^[4]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Asavoje mirė lietuvių poetas Kajetonas Aleknavičius (1804–1874).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ Osowo (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 653 psl. (lenk.)
↑ Asava. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 92
↑ Petras Gaučas. Asava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 65 psl.

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Osowo (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 653 psl. (lenk.)

[3] Asava. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 92

[4] Petras Gaučas. Asava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 65 psl.

[1]

[2]

[3]

[4]