Aukštadvario regioninis parkas

Aukštadvario regioninis parkas
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Spindžiaus ežeras
Vieta:	Trakų rajonas, Prienų rajonas, Kaišiadorių rajonas, Lietuva
Aukštadvario regioninis parkas
Koordinatės:	54°33′0″ š. pl. 24°35′0″ r. ilg. / 54.55000°š. pl. 24.58333°r. ilg. / 54.55000; 24.58333
Plotas:	153,5 km²
Įkurtas:	1992 m.
Valdymas:	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Aukštadvario regioninis parkas – regioninis parkas pietryčių Lietuvoje, į vakarus nuo Vilniaus. Įsikūręs Trakų rajone, keli procentai teritorijos priklauso Prienų rajonui ir Kaišiadorių rajonui. Parko direkcija įsikūrusi Aukštadvaryje, parko plotas 153,50 km². Įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d. siekiant išsaugoti vertingą Verknės ir Strėvos aukštupių kraštovaizdį, jo ekosistemas, kultūros paveldo vertybes.^[1]

Herbas

Aukštadvario regioninio parko herbas simbolizuoja:

Dzūkų architektūros ir etnokultūros elementus, sodybų lėkio tradicinius puošybos elementus.
Vidurinė linija skiria kultūrą nuo gamtos. Simbolizuoja, kad parkas yra kalvingoje gamtoje, vandens telkinių apsuptyje.
Du upėtakiai - simbolizuojantys anksčiau buvusius Aukštadvario dvaro upėtakių tvenkinius, kurie yra dabar apleisti.^[2] Atkartoja Aukštadvario miestelio herbo elementus.

Gamtos vertybės

Parke yra vaizdingos Dzūkų aukštumos aukščiausios kalvos su tarp jų plytinčiais 77 ežerais, iš kurių didžiausias – Vilkokšnis. Įspūdingi vaizdai atsiveria nuo Aukštadvario piliakalnio ir Kartuvių kalno, taip pat nuo daugelio kraštovaizdyje esančių kalvų. Vyrauja spygliuočių miškai. Yra šimtametis Skrebės ąžuolynas, liepynų, skroblynų. Mergiškių gamtos rezervate išlikę reliktinių plačialapių miškų. Savitas Verknės slėnis su šaltiniuotomis ir kalkingomis žemapelkėmis su labai retomis augalų rūšimis ir jų bendrijomis. Retieji augalai susitelkę Skrebės, Spindžiaus, Mergiškių miškuose.

Pakeliui nuo Aukštadvario link Beižionių yra legendinė Velnio duobė. Netoliese tyvuliuoja termokarstiniai Škilietų ežerėliai. Parke, prie upėtakių ūkio tvenkinių, auga 1,3 m skersmens Adomo Mickevičiaus ąžuolas. Išlikę pasakojimų, kad poetas mėgdavęs sėdėti po šiuo medžiu, viešėdamas Aukštadvaryje pas savo draugus.

Aukštadvario regioniniame parke yra šie draustiniai:

Taip pat yra Mergiškių gamtinis rezervatas.

Kultūros paveldas

Parke yra 6 piliakalniai:

Taip pat saugoma 14 pilkapynų.

Įdomus Aukštadvario miestelis su Šv. Dominyko vienuolynu, bažnyčia, dvaru ir parku, kuriame yra paminklinis poeto A. Mickevičiaus ąžuolas, pirmieji ir veikiantys iki šiol upėtakių tvenkiniai. Įdomūs Spindžiaus, Amerikos, Mergiškių kaimai.

Laisvalaikis ir pramogos

Strėvos ir Verknės aukštupiuose galima pakeliautir baidarėmis ir išvysti nepakartojamą apylinkių grožį. Žvejybai tinkamiausi Spindžiaus, Drabužio ir Šamuko ežerai, Verknės ir Strėvos upės. Dviratininkams yra pažymėti trys maršrutai: „Žaliasis takas“, „Po Aukštadvario miestelį“, „Pro Velnio duobę“. Galima sustoti prie daugelio ežerų, tinkamų maudytis. Rekomenduojama maudytis prie stovyklaviečių, poilsiaviečių ar kempingų. Yra buriavimui tinkamų ežerų.

Literatūra

Aplankykite Aukštadvario regioninį parką. – Kaunas: Lututė, 2006. – 24 p.: iliustr. – ISBN 9955-692-19-7

Šaltiniai

↑ „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. I-2913. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-10-20.
↑ [1], Pajusk Lietuvą: Aukštadvario dvaro upėtakių tvenkiniai.

Nuorodos

Aukštadvario regioninio parko svetainė

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

[1] „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. I-2913. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-10-20.

[2] [1], Pajusk Lietuvą: Aukštadvario dvaro upėtakių tvenkiniai.

[1]

[2]