Vilkokšnis
- Apie kaimą žr. Vilkokšnis (kaimas).
Koordinatės: 54°30′31.23″ š. pl. 24°40′21.48″ r. ilg. / 54.5086750°š. pl. 24.6726333°r. ilg.
| Vilkokšnis | |
|---|---|
 Vilkokšnio ežeras nuo Žuklijų piliakalnio
| |
| Vieta | Trakų raj., Lietuva |
| Plotas | 3,382 km² |
| Kranto linijos ilgis | 20,47 km |
| Kilmė | ledyninis |
| Vidutinis gylis | 7,1 m |
| Didžiausias gylis | 23,6 m |
| Įteka | Koja, Samė, Galarknė, 6 bevardžiai upeliai |
| Išteka | Verknė |
Vilkokšnis – ežeras pietryčių Lietuvoje, Trakų rajone, apie 6 km į šiaurės rytus nuo Onuškio, Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinyje, kuris priklauso Aukštadvario regioniniui parkui. Ežeras rininės kilmės, telkšo ledyninės kilmės duburyje (dubaklonis), nusidriekusiame puslankiu. Nuo pagrindinės ežero dalies į rytus atsišakoja siaura 1,9 km ilgio įlanka, vadinama Koja. Ežero ilgis iš pietryčių į šiaurės vakarus 6,7 km, plotis iki 0,92 km. Altitudė 125,1 m. Pietinėje dalyje yra salelė. Krantai aukšti, su griovomis, tik įlankų galai bei pusiasalių krantai žemi, supelkėję, šaltiniuoti[1]. Šiaurinės dalies pakrantės miškingos (Tolkiškių miškai). Per Vilkokšnį iš Baluosio į Nemuną teka Verknė, suteka dar 8 upeliai: Samė (iš Samio ežero), Koja (iš Pakojo ežero) ir kt.
Apie ežero dubens kilmę yra rašę A.Garunkštis ir A.Stanaitis 1959 m. Jie teigė, kad tai ledyno tirpsmo vandens evorzijos ir vėlesnio glaciokarsto rezultatas, t. y. nuo besitraukiančio ledyno kriokliu kritusio vandens išmuštų daubų virtinė, kuri vėliau atsinaujino ištirpus daubose užšalusiam ledui.[2]
Česlovas Kudaba 1965 m. savo knygoje akcentavo, kad šio ežero dubuo yra kelių skirtingo amžiaus procesų rezultatas. Jo nuomone, tai liudija pagrindinį ežero dubenį statmenai kertantis Kojos įlankos siauresnis ir savo amžiumi, ko gero, senesnis dubaklonis.
Prie Vilkokšnio stūkso Žuklijų piliakalnis bei yra keletas gyvenviečių (Grendavė, Žalioji, Tolkiškės, Jankovicai, Žuklijai, Antakalnis, Savaitiškės). Veikia 7 kaimo turizmo sodybos.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vilkokšnis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 525
- ↑ Garunšktis A., Stanaitis A. Vilkokšnio ežero raida vėlyvajame ledynmetyje ir poledynmečio pradžioje, Lietuvos TSR mokslų akademija, Moksliniai pranešimai, IX tomas, "Geologija, geografija", Vilnius, 1949, p. 117-135.
