Verknės senvagės šaltinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Verknės senvagės šaltinis
Aukštadvaris, Verknės senvagės šaltinis 2.JPG
Šaltinio ištekėjimo latakas
Verknės senvagės šaltinis
Verknės senvagės šaltinis
Koordinatės
54°34′32″š. pl. 24°31′40″r. ilg. / 54.575649°š. pl. 24.527702°r. ilg. / 54.575649; 24.527702Koordinatės: 54°34′32″š. pl. 24°31′40″r. ilg. / 54.575649°š. pl. 24.527702°r. ilg. / 54.575649; 24.527702
Vieta Trakų rajono savivaldybė
Seniūnija Aukštadvario seniūnija
Plotas 0,003 ha
Registro Nr. 0310300010045[1]

Verknės senvagės šaltinis – valstybės saugomas hidrogeologinis gamtos paveldo objektas, esantis Trakų rajono savivaldybėje, Aukštadvario miestelyje. Šaltinis trykšta Aukštadvario pietvakariniame pakraštyje, Verknės senvagės kairiajame krante, 0,6 km į rytus nuo Aukštadvario dvaro sodybos. Pasiekiamas iš Draugystės gatvės (kelias  4703  AukštadvarisVaickūniškės ) ties Aukštadvario tvenkiniu, kur stovi nuoroda į šaltinį. Jis pasižymi geros kokybės gėlu vandeniu, todėl gausiai lankomas Aukštadvario regioninio parko lankytojų ir vietos gyventojų.[2][3]

Senvagės šaltinio aikštelė

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltinis nuo nepamenamų laikų trykšta iš žemės gelmių, nuteka į Verknės senvagę. Istorija mena, kad ant šaltinio krantų prieškario laikais stovėjo malūnas, lentpjūvė, tiltas. 1959 m. prie Verknės buvo pastatyta hidroelektrinė, dėl kurios upė pakeitė vagą ir savo vandenis pradėjo nešti kiek toliau nuo miestelio. Į jos likusią vos pastebimą senvagę atbėga šaltinių nuo šlaitų ir Upėtakių tvenkinių, kurių vandenys įsilieja į pagrindinę vagą tik už jėgainės.

Pirmą kartą šaltinis buvo sutvarkytas ir pritaikytas lankymui 2000 m., jo infrastruktūra atnaujinta 2018 m. Regioninio parko direkcija, seniūnijos darbuotojai įrengė stoginę virš rentinio su šaltiniu, vandens ištekėjimo lataką, aplink išgrindė akmenimis. Buvo pastatyta medinė atokvėpio aikštelė su suoliukais, informacinis stendas, ąžuolinė „Vandens nešėjos“ skulptūra.[2]

Seni žmonės pasakoja, kad šis šaltinio vanduo, tekantis „prieš saulę į rytus“ turi gydomųjų galių. Tai gyvasis – dangiškas vanduo, tinkamas gerti, apibūdinamas kaip burbuliuojantis, neužšalantis net žiemą, reiškia sveikatą ir gyvybinę jėgą, padeda išsigydyti ligas. Pasemtas ir ilgai laikomas negenda.[2]

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. D1-288 šaltinis paskelbtas valstybės saugomu. Pagrindiniai duomenys:[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg