Lavariškių piliakalnis

Koordinatės

54°34′57″ š. pl. 24°29′03″ r. ilg. / 54.58250°š. pl. 24.48417°r. ilg.

Vieta

Trakų rajonas

Seniūnija

Aukštadvario seniūnija

Aukštis

7-13 m

Plotas

8-10

Priešpilis

gyvenvietė

Naudotas

I tūkstantmečio I p.-XIV a.

Žvalgytas

1955

Tirtas

1955 m.

Registro Nr.

AR1218/24142, 24143, 3495/A1139KP

Lavariškių su gyvenviete ir pilkapynas – piliakalnis ir pilkapynas Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, prie Lavariškių kaime, Aukštadvario seniūnija.

Piliakalnis

Piliakalnis - nupjauto kūgio pavidalo kalva, kurią juosia daubos. Jo šlaitai statūs, 7–13 m aukščio. Aikštelė beveik apskrita, 8–10 m skersmens. Ją juosia iki 1,5–3 m aukščio ir 13 m pločio pylimas. Į rytus nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė, tirta 1998-1999 m. Joje rasta molinių verpstukų, lipdytos brūkšniuotu, grublėtu ir lygiu paviršiumi keramikos. Apie 0,7 km į pietus nuo piliakalnio yra pilkapynas. Išliko 17 pilkapių (iki 1955 m. buvo 20), dauguma jų apardyti. Jų sampilai 6–10 m skersmens, iki 0,7 m aukščio, pagrindus juosė akmenų vainikai arba grioviai.

Tyrimai

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1955 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, piliakalnį tyrė Adolfas Tautavičius, pilkapyną - Ona Kuncienė.^[1]

Piliakalnyje buvo ištirtas 60 m² aikštelės plotas ir padalytas pylimo pjūvis (4 x 18 m dydžio). Nustatyta, kad ankstyvoji aikštelė buvo 10x12 m dydžio, ją juosė 1,8 m aukščio ir 6 m pločio pylimas, datuojamas pirmojo tūkstantmečio viduriu, kuris vėliau supiltas iki 9 m pločio (platėjo į aikštelę) ir iki 2,5 m aukščio. Aikštelė išgrįsta akmenimis. Trečią kartą pylimas piltas antrojo tūkstantmečio pradžioje. Rasta geležinis siauraašmenis ir plačiaašmenis pentinis kirviai, 2 pjautuvai, lipdytos grublėtu paviršiumi ir žiestos keramikos. Piliakalnis naudotas nuo pirmojo tūkstantmečio vidurio iki XIII a.-XIV a. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 34000 m². Išmatavimai: 340 m ilgio rytų – vakarų kryptimi ir iki 150 m pločio.

Pilkapyne buvo ištirti 3 pilkapiai, supilti iš smėlio ir akmenų. Rasta pirmojo tūkstantmečio antrosios pusės sudegintų mirusiųjų kapų liekanų. Pilkapiai priskiriami akmeninių pilkapių grupei.^[2] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Aplinkiniai piliakalniai

Pieštuvėnų piliakalnis 11 km

Beižionių piliakalnis 11 km
Pamiškės piliakalnis 6 km

Bagdononių piliakalnis 14 km

Stakliškių II piliakalnis 8 km
Lepelionių piliakalnis 7 km

Naujasodžio piliakalnis (Trakai) 4,5 km

Pivašiūnų piliakalnis 15 km

Mirgelių piliakalnis 8 km

Žuklijų I piliakalnis 14 km

Šaltiniai

↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 94 (Nr. 369)
↑ Adolfas Tautavičius. Lavariškių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 629 psl.

Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap.1. B.58. P.71-80.
W. Antoniewicz. Czasy przedhistoryczne i wrzesnodziejowe ziemi Wilenskiej // Wilno I Ziemia Wilenska. Wilno, 1930. T.I. (piliakalnio nuotrauka).
Vytautas Daugudis. Aukštadvario apylinkių proistorė // Aukštadvaris. Vilnius, 2002. p. 121-122.
Pranas Kulikauskas, Regina Volkaitė-Kulikauskienė, Adolfas Tautavičius. Lietuvos archeologijos bruožai. Vilnius. 1961, p. 274-276.
Pranas Kulikauskas. 1965. Badania archeologiczne na Litwie w latach 1955–1961 // Acta Baltico–Slavica. Białystok. T. II, p. 234.
Покровский Ф. В. Археологическая карта Виленской губернии. Вильна, 1893, c. 125.
W. Sokolowski. Do poszukiwaniu o pilkalniach // Wisla. Warszawa, T.IV. P.453-454.
Jonas Stankus. Lavariškių senovės gyvenvietės tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. 110–112.
Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Miniatiūrinių piliakalnių Lietuvoje klausimu // Iš lietuvių kultūros istorijos. V.,1959. T.2. P.130-131.
Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 150-151.