Balbieriškio atodanga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°32′4.22″ š. pl. 23°53′2″ r. ilg. / 54.5345056°š. pl. 23.88389°r. ilg. / 54.5345056; 23.88389

Vaizdas nuo Balbieriškio atodangos
Nemuno kilpu regioninis parkas.png

Balbieriškio atodanga – geologinis gamtos paveldo objektas. 1974 m. paskelbtas gamtos paminklu. Atodanga yra Prienų rajone, Balbieriškio seniūnijoje, Žydaviškio kaime, kairiajame Nemuno krante. Atodanga patenka į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją. Nuo atodangos atsiveria puikus vaizdas į Nemuno upės vingį ir jo slėnį su pievomis bei šilais.

Apie atodangą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Balbieriškio atodangos aukštis – apie 40 m (viršaus absoliutinis aukštis – apie 87 m), šlaitų statumas - apie 50 laipsnių, bet yra vietų, kur jie vertikalūs, ilgis palei Nemuno upę – apie 1,7 km. Balbieriškio atodanga yra vieta, kur galima pamatyti (fragmentiškai) pleistoceno pabaigoje buvusiame SimnoStakliškių prieledyniniame baseine susiklosčiusių limnoglacialinių nuosėdų storymės visą pjūvį. Limnoglacialinių nuosėdų didžiumą čia sudaro juostuotas molis (vadinamas dar ir varviniu), koks Lietuvoje naudojamas kaip pagrindinė žaliava plytoms, čerpėms, kokliams, drenažo vamzdžiams ir kitokiems keramikiniams dirbiniams gaminti. Balbieriškio atodangų šlaitai ne visai stabilūs, juose pasitaiko nuošliaužų, griūčių, yra ir veiklių griovų ar jų užuomazgų.

Einant iš viršaus į apačią, vieną iš atodangų (arčiau Balbieriškio miestelio) sudaro tokios uolienos:

  • 0 – 0,30 m – molingas dirvožemis.
  • 0,30 – 1,40 m – molis, juostuotas, rausvai rudas, vidutinio riebumo, su karbonatiniais įtarpais. Vasarinių juostų storis 1 – 1,5 cm, o žieminių – 2 cm.
  • 1.40 – 3.10 m – molis, rausvai rudas su melsvomis dėmėmis, labai riebus, su karbonatiniais įtarpais.
  • 3,10 – 3,56 m – molis, aiškiai juostuotas, gelsvai rudas, riebus, vasarinės juostos aleuritingos, jos apie 0,5 – 1 cm storio.
  • 3,56 – 5,96 m – aleuritas, priesmėlingas, gelsvai pilkas, labai ryškiai juostuotas.
  • 5,96 – 7,76 m – molis, juostuotas, rudas, riebus, su smėlio ir apvalainukų priemaiša. Jame pasitaiko lęšiškų smėlio įtarpų.
  • 7,76 – 12,76 m – priemolis, moreninis, rausvai pilkas ir rudas, vidutinio sunkumo, su magminės kilmės (daugiausia) rieduliais.
  • 12,46 – 12,96 m – molis, juostuotas, rudos (šokoladinės) spalvos. Vienos juostelės storis 0,5 cm.
  • 12,96 – 13,35 m – aleuritas, tamsiai pilkas, įkypai ir vietomis vertikaliai juostuotas.
  • 13,35 – 13,65 m – aleuritas, žalsvai geltonas, horizontaliai juostuotas.
  • 13,65 – 14,30 m – smėlis, smulkiagrūdis, gerai praplautas, įkypai sluoksniuotas.
  • 14,30 – 16,35 m – aleuritas su molio tarpsluoksniu, ryškiai juostuotas su pasitaikančiais smėlio lęšiais
  • 16,35 – 39,35 m – priemolis, moreninis pilkas, su magminės kilmės rieduliais bei apvalainukais; jame pasitaiko smėlio lęšių.
  • 39,35 m – vandens lygis Nemuno upėje.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]