Golemas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Molinis Prahos golemas

Golemas (senovės hebr. gōlem – „nesusiformavusi, beformė masė“, „embrionas“) – žydų legendinė būtybė. Golemas būdavo suformuojamas iš molio ar purvo ir atgaivinamas magija. Viduramžiais buvo manyta, kad golemus valdo galingi burtininkai, kurie visiškai valdė savo nemąstančių tarnų veiksmus.

Judaizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Tanache šis žodis pasirodo vos kartą (Ps 139:16). Tik ankstyvajame judaizme jis ima reikšti įsivaizduojamą būtybę, stebuklingai sukurtą iš purvo. Pirmoji istorija apie rabino sukurtą golemą paliudyta Babilonijos Talmude: "Rava pasakė: jei teisuolis norėtų, galėtų kurti pasaulį, nes parašyta: Bet jūsų kaltės atskyrė jus nuo jūsų Dievo (Iz 59:2). Mat Rava sukūrė žmogų ir pasiuntė jį r. Zeirai. Rabinas į jį kreipėsi, bet tas neatsakė. Tada jis tarė: Tu esi nuo pamaldžiųjų; grįžk į savo dulkes" (Sanhedrin 65b). Jau ši istorija perteikia vėlesnių legendų metmenis: golemus gali kurti tie, kurie Dievui labai artimi ir dalinasi su Juo išmintimi ir galia, tačiau "pamaldžiojo" kūrinys - golemas - tėra tik šešėlis to, ką sukuria Dievas.

Valdymas ir aktyvacija[taisyti | redaguoti kodą]

Golemo turėjimas ir valdymas buvo laikomi neapsakomos galios ir šventumo simboliu. Viduramžiais buvo žinoma daugybė pasakojimų apie rabinus ir golemus. Daugelyje pasakojimų minimi magiški ir religiniai žodžiai, kurie prikeldavo golemą. Minima, kad golemas aktyvuojamas jam ant kaktos užrašius ar po liežuviu pakišus lentelę su žodžiu „Emet“ (hebr. אמת – „tiesa“). Golemas „išjungiamas“ ištrynus žodžio „Emet“ pirmą raidę, tada gaunamas „Meit“ (hebr. מת – „negyvas“). Kitoje versijoje golemą atgaivina frazė "Dievas yra tiesa"; nutrynus alefą, susidaro žodžiai "Dievas yra miręs" - religingam senovės žydui ne tik šventvagystė, bet ir oksimoronas, nepamąstoma mintis. Vikiteka