Torunė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Torunė
lenk. Toruń
   POL Toruń COA.svg   
Torun panorama.jpg
Miesto panorama nuo Vyslos kranto

Torunė
53°02′00″N 18°37′00″E / 53.033333°N 18.616667°E / 53.033333; 18.616667 (Torunė)Koordinatės: 53°02′00″N 18°37′00″E / 53.033333°N 18.616667°E / 53.033333; 18.616667 (Torunė)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Kujavijos Pamario vaivadija
Gyventojų (2007): 208 700
Plotas: 116 km²
Tankumas (2007): 1 799 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: TorunėVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 835

Torunė (lenk. Toruń, vok. Thorn, lot. Thorunia, Torunium, Thorunium) – miestas-apskritis Lenkijos šiaurinėje dalyje, prie Vyslos upės. Tai antroji Kujavijos Pamario vaivadijos sostinė (pirmoji – Bydgoščius). Pramoninis miestas, kur išvystyta chemijos(ypač trąšų), tekstilės, prietaisų, baldų, medienos pramonė. Universitetas įkurtas 1945 m.

Torunės senamiestis yra vienas didžiausių Lenkijoje. Vyslos dešiniajame krante yra taisyklingo vidurinių amžių plano Senamiestis ir Naujamiestis; XIII a. abu apjuosti gynybine siena (su bokštais ir vartais) ir fosa. Architektūros paminklai: Senamiestyje – gotikinė rotušė (XIII-XIV a.), gotikinės bažnyčios, gotikiniai, renesansiniai, barokiniai gyvenamieji namai, puošnūs rūmai; Naujamiestyje – gotikinė bazilikinė šv. Jokūbo bažnyčia (XIV a.). Miestas yra vienas iš Europos plytų gotikos kelio stočių. Vyslos kairiajame krante yra vadinamos Dibovskio pilies (1425 m.) liekanos, barokinės bažnyčios, neorenesansinis vadinamas Artuso kiemas (1891 m.; dabar universitetas), XX a. gyvenamieji namai, visuomeniniai, pramoniniai pastatai. 1997m. senamiestis buvo įtrauktas į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą.

Torunė garsėja N. Koperniko universitetu – šis mokslininkas gimė būtent Torunėje. Keli kilometrai nuo miesto, Pivnicų kaime (Piwnice), yra didžiausias Centrinėje Europoje radioteleskopas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto pradžia – slavų gyvenvietė. XIII a. jos vietoje kryžiuočiai įkūrė miestą ir pastatė gynybinę pilį. 1233 m. Torunė gavo miesto teises; buvo Hanzos narė, prekybos centras. 1411 m. čia kryžiuočių ordinas pasirašė taiką su LDK ir Lenkijos karalyste (Torūnės taika). 1454 m. Torūnės gyventojai sukilo prieš kryžiuočius. Po Trylikamečio karo (14541466 m.) 1466 m. Torūnės taika Torūnė atiteko Lenkijai. 17931807 m. ir 18151920 m. valdė Prūsija, Vokietija; 18071815 priklausė Varšuvos kunigaikštystei. 19201939 m. buvo Pamario vaivadijos centras.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]