Riurikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Riurikas
rus. Рюрик
Naugardo kunigaikštis
Rorik by H. W. Koekkoek.jpg
Riurikaičiai
Gimė: apie 800 m.
Mirė: 879 m. (~79 metai)
Sutuoktinis(-ė): Efenda(Edvina)
Vaikai:

Igoris

Naugardo kunigaikštis
Įpėdinis: Olegas
Commons-logo.svg Vikiteka: RiurikasVikiteka

Kunigaikštis Riurikas (~800876 m.) – skandinavų vikingas, laikomas pirmuoju Rusijos valstybės kūrėju ir ją valdžiusios Riurikų dinastijos pradininku.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Riurikas gimė apie 800 m. Nyderlandauose, Fryzijoje (Nyderlandų sritis, kurią valdė jo tėvas) ir tapo vikingu. Daugelis mokslininkų sako, kad jis danas, kai kuriems atrodo, kad švedas, o dar kiti teigia, kad galėjo turėti ir slaviško kraujo, kadangi tada buvo dažnos skandinavų vikingų ir slavų moterų santuokos. Po vadovaujamų užpuolimų Prancūzijoje, Vokietijoje ir Anglijoje, Rurikas užvaldė Jutlandiją (istorinė Danijos sritis). Nuolat kariaudamas su konkurentais, netrukus savo valdas jis prarado.

850 m. Riurikas ir jo du broliai Sinėjus ir Truvoras su vikingų armija persikėlė per Baltijos jūrą į šiaurės vakarinę Rusijos dalį ir apsigyveno prie Ladogos ežero, netoli dabartinės Rusijos – Suomijos sienos. Netrukus Riurikas įsikūrė Novgorode. Anot kai kurių šaltinių, negalėdami susitvarkyti su politiniu chaosu, valdyti savo krašto Ruriką pasikvietė vietiniai slavai. Čia jis perėmė valdžią ir pasistatė pilį, kurioje gyvendamas valdė Rusijos žemes.

Novgorodo kunigaikštis

„Riurikas“ užrašyta runomis
Paminklas Novgorode, Riurikui, Rusios tūkstantmečio proga

862 metai, kuomet Riurikas tapo Novgorodo kunigaikščiu, laikomi Rusijos valstybės pradžia.
Rusijos ir rusų pavadinimo kilmė iki šiol nėra galutinai išsiaiškinta. Viena iš hipotezių teigia, kad žodžiai Rusia ir rusas kilę iš skandinavų žodžio ruotsi, reiškiančio „irkluotojas“, o į jų šalį atplaukusius vikingus užkariautojus gyventojai vadino „ruseriais“.
Rurikas su žmona kunigaikštiene Efenda (Edvina) susilaukė sūnaus Igorio (875945 m.), šis vėliau tapo Didžiuoju Kijevo kunigaikščiu. Kuomet 862 m. vikingai užvaldė šiaurinę Rusiją, pietuose slavų kunigaikštis Kijis įkūrė Kijevo teritoriją.
Riurikas mirė 879 m. Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad narsusis vikingas, Novgorodo kunigaikštis Riurikas žuvo mūšyje prie Mskoros tvirtovės, stovėjusios ant Lugos upės kranto. Kunigaikštis ir jo 12 karių buvo sudeginti ant Šum-Gora piliakalnio.

Riurikų dinastija[taisyti | redaguoti kodą]

Riuriko draugas ir bendražygis vikingas Olegas (Helga) perėmė valdymą, kadangi Riuriko sūnus Igoris tam dar buvo per jaunas.
880 m. Olegas užkariavo Kijevą ir po dvejų metų Kijevas tapo jo valdų sostine. Kai buvo sujungtos dvi sritys (šiaurinės Rusios ir Kijevo), Rusios valstybė tapo viena iš didžiausių ir galingiausių valstybių pasaulyje. Riurikų dinastija gyvavo 8621598 m. Mirus carui Feodorui I, dinastijos niekas nepratęsė, nes jis neturėjo vaikų ir nepaliko įpėdinio. Rusią valdė tik dvi dinastijos. Pirmoji buvo Riurikų, antroji – Romanovų.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]