Ansas Bruožis
| Ansas Bruožis | |
|---|---|
| Gimė | 1876 m. lapkričio 10 d. Martinai, Klaipėdos apskritis |
| Mirė | 1928 m. gruodžio 27 d. (52 metai) Klaipėda |
| Veikla | rašytojas, tautosakininkas, aušrininkas, Mažosios Lietuvos politinis veikėjas, kultūros istorikas, poligrafininkas ir bibliografas. |
Ansas Bruožis (1876 m. lapkričio 10 d. Martinai, Klaipėdos apskritis – 1928 m. gruodžio 27 d. Klaipėda) – rašytojas, tautosakininkas, aušrininkas, Mažosios Lietuvos politinis veikėjas, kultūros istorikas, poligrafininkas ir bibliografas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baigęs Klaipėdos pradžios mokyklą, pas Martyną Jankų Bitėnuose išmoko raidžių rinkėjo amato.
1905–1906 m. prekiavo lietuviškomis knygomis savo knygynėlyje Klaipėdoje.[1] 1906 m. dirbo Kauno, 1906–1914 m. Vilniaus, vėliau – Tilžės, Klaipėdos spaustuvėse.
Prancūzų okupacijos metu tarnavo Lietuvos atstovu Klaipėdoje. Vienas iš 1923 m. Klaipėdos sukilimo organizatorių ir vadovų. 1923–1928 m. iki pensijos Klaipėdos gubernatūroje pasų stalo viršininkas.[2]
„Birutės“ draugijos narys. 1901 m. jo iniciatyva įsteigtas „Lietuvininkų susivienijimas Prūsuose“, 1904–1905 m. jo prezidentas. Nuo 1902 m. Lietuvos socialdemokratų partijos Mažojoje Lietuvoje spausdinamų leidinių techninis prižiūrėtojas ir korektorius. 1912 m. „Jaunųjų Draugijų Santaros“ iniciatorius. 1914 m. Klaipėdoje redagavo laikraštį „Apžvalga“, 1919–1921 m. draugijos „Santara“ sekretorius.
1923–1926 m. spaudos bendrovės „Rytas” priežiūros tarybos narys, lietuvių kultūros organizacijų Klaipėdoje narys. Rinko tautosaką, tyrė Mažosios Lietuvos švietimo, kultūros istoriją, bibliografavo leidinius.
Bendradarbiavo laikraščiuose „Darbininkų balsas“, „Lietuvos žinios“, „Vilniaus žinios“. Pasirašinėjo daugiau kaip 20 slapyvardžių, žinomiausi iš jų: A. B., A. B. Klaipėdiškis, Prabočių Anūkas. Parašė ir parengė spaudai 13 faktografinio pobūdžio knygų. 1914–1915 m. sudarė ir Klaipėdoje redagavo „Lietuvių kalendras“, talkino Vaclovui Biržiškai leidžiant „Lietuvių bibliografiją“, pateikė duomenų M. Riomerio knygai apie Prūsijos lietuvius (1911 m.).
Savo palikimą, (30 000 Lt) testamentu pavedė Vydūnui lietuvių raštams leisti. Jo 716 tomų biblioteką ir archyvą perėmė „Aukuro“ draugija.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Birutė (1905 m.)
- Apsvaiginą gėrimai. Pasekmės ir jų apkariavimas (1905 m.)
- Prūsų lietuviai. Peržvalga lietuviškų petacijonų, deputacijonų bei politiškų veikimų (1906 m.)
- Klaipėdiškių dainos (1908 m.)
- Prūsų lietuvių raštija (1913 m.)
- Prūsų lietuvių laikraščiai (1914 m.)
- Mažosios Lietuvos buvusieji rašytojai ir žymesnieji lietuvių kalbos mylėtojai (1920 m.)
- Mažosios Lietuvos politikos veidrodis (1923 m.)
- Vadovėlis po Klaipėdos kraštą ir žemaičių bei prūsų paribius (1924 m.)
- Mažoji Lietuva. Jos amžių įvykiai (1929 m.)
- Erkus Monte arba kryžiokai Prūsuose ir Lietuvoje (Pyrsono apysakėlės vertimas; 1929 m.)
- Mažosios Lietuvos mokyklos ir lietuvių kova dėl gimtosios kalbos (1935 m.)
- Pasaulkaris ir lietuviai (neišspausdinta)
- Iš mūsų botanikos (neišspausdinta)
Svarbiausi straipsniai:
- Lietuvių draugijos Mažojoj Lietuvoj
- Lietuvių tautiškos kultūros ypatybės
- Prūsų lietuvių naminių švenčių papročiai XVII šimtmetyje
- Zygfridas Ostermejeris
Savo straipsnius buvo surinkęs į dviejų tomų knygą „Vakaro valandos“, tačiau ji nebuvo išspausdinta.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Senųjų miesto kapinių istorija“. mlimuziejus.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2016-05-01.
- ↑ Vaclovas Bagdonavičius, Domas Kaunas, Vladas Žukas. Ansas Bruožis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 536 psl.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Literatūra apie Ansą Bruožį. Archyvuota kopija 2019-03-06 iš Wayback Machine projekto.