Ebras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ebras
Ebras Saragosoje
Ebras Saragosoje
Ilgis 910 km
Baseino plotas 85 362 km²
Vidutinis debitas 426 m³/s
Ištakos Kantabrijos kalnai
Žiotys Viduržemio jūra
Šalys Ispanija
Commons-logo.svg Vikiteka: EbrasVikiteka

Ebras (isp. Río Ebro) – upė Pirėnų pusiasalio šiaurėje. Ilgiausia tik Ispanijoje tekanti upė ir antra pagal ilgį Pirėnų pusiasalio upė.

Prasideda Fontibre, Kantabrijoje. Teka per Lagronjo, Saragosos, Ampostos miestus. Taragonos provincijoje įteka į Viduržemio jūrą.

Didžiausi intakai: Ega, Aragonas, Galjegas, Segrė (kairieji), Tironas, Nacherilija, Sidakosas, Chalonas, Guadalopė, Mataranija (dešinieji).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Po Pirmojo Pūnų karo upe ėjo siena tarp Kartaginos ir Romos imperijos. Antrojo Pūnų karo metu prie upės žiočių vyko jūrų mūšis. Ispanijos pilietinio karo metu prie upės vyko Ebro mūšis.

Prie upės įsikūręs vienas iš pirmųjų Cistersų vienuolynų Ispanijoje (isp. Real Monasterio de Nuestra Senora de Rueda – Karališkasis rato mergelės vienuolynas). Vienuoliai pastatė užtvanką ir įrengė didžiulį vandens ratą, tiekusį vandenį į vienuolyną.

Delta[taisyti | redaguoti kodą]

Ebras suformuoja deltą. Plotas – 320 km², viena didžiausių šlapynių vakarinėje Viduržemio jūros dalyje. Apie 20 % deltos paskirta Ebro deltos gamtos parkui, likusi dalis intensyviai naudojama žemdirbystei. Daugelyje vietų užtvenkus upę mažiau nešmenų pasiekia deltą, todėl ji grimzta.