Lijundra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Po lijundros apledijęs elektros stulpas

Lijundra – kritulių rūšis, kuomet lyja lietus, bet patekęs ant paviršiaus užšąla. Susidaro užėjus šiltam frontui šaltoje vietovėje. Debesyse temperatūra teigiama, todėl susidaro lietus, tačiau žemės paviršius šaltas ir vanduo užšąla. Šalto oro sluoksnis turi būti pakankamai plonas, kad lietus, krentantis per jį, neturėtų laiko visiškai užšalti, prieš pasiekdamas žemės paviršių.[1] Jeigu šalto oro sluoksnis formuojasi pakankamai storas, lietaus lašai sušąla ir formuojasi ledo granulės. [2] Lijundra sukelia plikledį, kartais neišlaikę ledo svorio lūžta medžiai, nutrūksta elektros laidai. Ledu pasidengę keliai tampa itin slidūs, todėl padaugėja eismo įvykių ir traumų.

Lijundra yra viena iš apledėjimo formų. Apledėjimu vadinamas įvairios struktūros ledo sluoksnis ant pastatų paviršiaus, medžių šakų, laidų, kelių dangos. Apledėti gali ir lėktuvai bei jūrų laivai. [3]

Lijundros ledo sluoksnio storis gali pasiekti net kelis centimetrus ir ant laidų susidaryti didžiulis papildomas svoris 150–500 g/m ir daugiau. Pučiant vėjui, ši apkrova laidams dar labiau padidėja ir gali siekti 1–2 kg/m. Lijundros sluoksnis paprastai storėja 5–8 valandas, bet išsilaikyti gali ilgiau kaip 12 valandų.

Apledėjimo formos būna įvairios, todėl susidarantis ledo sluoksnis skiriasi savo struktūra, tankiu, adhezija (ledo sukibimu su paviršiais dėl dalelės sąveikos), storiu ir augimo greičiu.[4]

Lijundros susidarymas[taisyti | redaguoti kodą]

Lijundra gali susidaryti vienos oro masės viduje – vidujinė lijundra, arba šilto tipo atmosferos frontuose – frontinė lijundra.

Vidujinė lijundra[taisyti | redaguoti kodą]

Vidujinė lijundra – labiausiai tikėtina nejudrių ciklonų vakarinėse ir šiaurinėse periferijose, stacionarių ciklonų rytinėse ir pietinėse dalyse bei judrių ciklonų šaltajame sektoriuje. Panašios yra ir grūdėto šerkšno susidarymo sąlygos.

Frontinė lijundra[taisyti | redaguoti kodą]

Frontinė lijundra – dažniausiai pasitaiko šiltuosiuose ir šilto tipo okliuzijos frontuose, kai jie juda lėtai (15 – 30 km / val. greičiu) ir kai yra labai dideli temperatūros kontrastai tarp šalto ir šilto oro (>10 °C / 500 km). Būtina sąlyga lijundrai susidaryti – oro temperatūros priežeminė arba pakilioji inversija, kai prie žemės paviršiaus temperatūra neigiama (pavyzdžiui, -1, …, -4 °C), o pusantro kilometro aukštyje šilčiau, temperatūra teigiama, apie 0 – 4 °C. Tuomet krintantys dulksnos arba lietaus lašeliai, kartais gali būti ir šlapias sniegas, žemės paviršių pasiekia skysto peršalusio būvio: turi neigiamą temperatūrą, ir, susilietę su neigiamos temperatūros daiktais akimirksniu pavirsta ledu.

Lijundra Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Apledėjimų sezonas Lietuvoje trunka nuo spalio iki balandžio, bet dažniausiai lijundra susiformuoja – gruodį ir sausį. Dažniausiai lijundra formuojasi aukštumose, šiaurės bei rytų Lietuvoje, tuo tarpu rečiausiai – pajūryje. Per metus būna 9 – 21 diena su lijundra. Kai kuriais metais dienų su lijundra gali būti net 30. Dar 15-20 dienų pasitaiko šerkšnotų. Kitos apledėjimo formos Lietuvoje susiformuoja ne kiekvienais metais. Per metus visų formų apledėjimai iš viso vidutiniškai trunka 200–500 valandų (trumpiausiai – pajūryje, ilgiausiai – priešvėjiniuose pietvakariniuose aukštumų šlaituose).

Ekstremalios lijundros atvejai Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

1977 m. balandžio 12, 13, 14 paromis net 51 val. tęsėsi lijundra. Panevėžyje apšalo skersmuo siekė 175 mm (ant elektros perdavimo linijų), apšalo masė nuo 584 iki 888 g (Ukmergėje). Absoliutus apšalo masės maksimumas ant elektros perdavimo linijų – 1600 g, Vilniuje, Viršuliškėse.

1968 m. gruodžio 12 d. Laukuvoje susidarė 79 mm skersmens apšalas ant laidų.[5]

Lijundros stebėjimai meteorologijos stotyse[taisyti | redaguoti kodą]

Meteorologijos stotyse lijundros apšalas matuojamas lijundros stovu su įmontuotais keturiais laidais: nustatomas apšalo susidarymo ir irimo greitis, storis, skersmuo, storis. Stichinis reiškinys – smarki lijundra Lietuvoje susiformuoja tuomet, kai apšalo storis (skersmuo) ant standartinio lijundros stovo laidų būna lygus arba didesnis už 20 mm.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. What is freezing rain. http://www.weatherquestions.com/What_causes_freezing_rain.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2012.10.22)
  2. Freezing rain.http://www.weather.com/encyclopedia/winter/precip.html(paskutinį kartą žiūrėta 2012.10.22)
  3. Bukantis A. 2009. Atmosferos reiškinių stebėjimai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
  4. Bukantis A. 2009. Atmosferos reiškinių stebėjimai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
  5. Ekstremalūs reiškiniai.http://www.meteo.lt/klim_ekstr_reisk.php


Commons-logo.svg Vikiteka: Lijundra – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka