Kastilija ir Leonas
| Kastilija ir Leonas Castilla y León |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
|||||||
 |
|||||||
| Valstybė: |  Ispanija |
||||||
| Administracinis centras: | Valjadolidas | ||||||
| Provincijų skaičius: | 9 | ||||||
| Prezidentas: | Juan Vicente Herrera Campo | ||||||
| Gyventojų : | 2 510 849 | ||||||
| Plotas: | 94 223 km² | ||||||
| Tankumas : | 27 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis: | [1] | ||||||
 Vikiteka: |
Kastilija ir LeonasVikiteka | ||||||
Kastilija ir Leonas (isp. Castilla y León) – autonominė sritis Ispanijos vidurinėje ir šiaurės vakarų dalyje. Ribojasi su Portugalija.
Turinys |
Geografija [taisyti]
Plotas 94 223 km². 2,5 mln. gyventojų (2005 m.). Centras - Valjadolidas (315 900 gyventojų, 2005 m.). Vidurinėje dalyje yra Senosios Kastilijos plynaukštė (Mesetos plokščiakalnio šiaurės dalis, aukštis 800–1200 m). Iš šiaurės ją juosia Kantabrijos kalnai, iš šiaurės rytų – Iberijos kalnai, iš pietų – Centrinė Kordiljera.
Per Kastiliją ir Leoną teka Duero upė ir jos intakai: Adaja, Tormesas (kairieji), Pisuerga, Elsa (dešinieji). Yra didelių patvenktinių vandens telkinių: Ricobayo (prie Elsos upės), Almendros (prie Tormeso upės). Šiaurėje, Astūrijos ir Kantabrijos pasienyje, yra Europos viršūnių nacionalinis parkas.
Klimatas [taisyti]
Klimatas subtropinis žemyninis, sausas, per metus iškrinta 400–600 mm kritulių. Kalnuose – vertikalusis klimato ir augalijos zoniškumas.
Didžiausi miestai [taisyti]
(tūkst. gyventojų, 2005 m.)
Administracinis padalijimas [taisyti]
Kastilijos ir Leono autonominę sritį sudaro 9 provincijos (skliaustuose jų sostinės):
- Avilos provincija (Avila)
- Burgoso provincija (Burgosas)
- Leono provincija (Leonas)
- Palensijos provincija (Palensija)
- Salamankos provincija (Salamanka)
- Samoros provincija (Samora)
- Segovijos provincija (Segovija)
- Sorijos provincija (Sorija)
- Valjadolido provincija (Valjadolidas)
Ekonomika [taisyti]
Kasama akmens anglis, mirabilitas. Daug hidroelektrinių, netoli Burgoso yra Atominė elektrinė. Išplėtota automobilių pramonė („Renault“ įmonė Valjadolide), mašinų gamyba, chemijos pramonė („Michelin“ įmonė Valjadolide gamina padangas), maisto (tabako), popieriaus, statybinių medžiagų, odos pramonė.
Svarbiausias Ispanijoje javų auginimo regionas, daugiausia auginami miežiai, kviečiai, kukurūzai, javų pasėliai užima 98 % ariamosios žemės. Dar auginami cukriniai runkeliai, vynmedžiai, saulėgrąžos, bulvės ir kt. daržovės. Dalis dirbamosios žemės dirbtinai drėkinama, daugiausia Valjadolido ir Leono provincijose. Veisiami galvijai ir avys, t.p. kiaulės, ožkos, naminiai paukščiai.[1]
Oro uostai yra Valjadolide (tarptautinis) ir Salamankoje.
Turizmas [taisyti]
Turistų pamėgti Salamankos, Avilos, Segovijos senamiesčiai, Burgoso katedra, maldininkų kelias „Gamino de Santiago“, einantis iš Prancūzijos į Santjago de Kompostelą (Galisijos autonominė sritis). Visi jie yra Pasaulio paveldo paminklai.
| Ispanijos regionai |  |
| Andalūzija | Aragonas | Astūrija | Balearų salos | Baskija | Estremadūra | Galisija | Kanarų salos | Kantabrija | Kastilija ir La Manča | Kastilija ir Leonas | Katalonija | Madridas | Mursija | Navara | Riocha | Valensija |
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Kastilija ir Leonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 531 psl.
