Kastilija ir Leonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kastilija ir Leonas
Castilla y León
Flag of Castile and León.svg Escudo de Castilla y León.svg
Localización de Castilla y León.svg
Valstybė: Ispanijos vėliava Ispanija
Administracinis centras: Valjadolidas
Provincijų skaičius: 9
Prezidentas: Juan Vicente Herrera
Gyventojų (2013 m.): 2 519 875
Plotas: 94 223 km²
Tankumas (2013 m.): 27 žm./km²
ISO 3166-2: ES-CL
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: Kastilija ir LeonasVikiteka
Kastilijos ir Leono provincijos
Segovijos vienuolynas

Kastilija ir Leonas (isp. Castilla y León) – autonominė sritis Ispanijos vidurinėje ir šiaurės vakarų dalyje.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Plotas – 94 223 km². 2,5 mln. gyventojų (2013 m.). Sostinė – Valjadolidas (de facto[1], 309 714 gyventojų, 2013 m.). Provincija vakaruose ribojasi su Portugalija ir Galisija, šiaurėje su Astūrija ir Kantabrija, rytuose su Aragonu, Baskija ir La Riocha, pietuose su Madridu bei pietvakariuose su Kastilija ir La Manča ir Estremadūra. Vidurinėje dalyje yra Senosios Kastilijos plynaukštė (Mesetos plokščiakalnio šiaurės dalis, aukštis 800–1200 m). Iš šiaurės ją juosia Kantabrijos kalnai, iš šiaurės rytų – Iberijos kalnai, iš pietų – Centrinė Kordiljera.

Per Kastiliją ir Leoną teka Duero upė ir jos intakai: Adacha, Tormesas (kairieji), Pisuerga, Elsa (dešinieji). Yra didelių patvenktinių vandens telkinių: Ricobayo (prie Elsos upės), Almendros (prie Tormeso upės). Šiaurėje, Astūrijos ir Kantabrijos pasienyje, yra Europos viršūnių nacionalinis parkas.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Klimatas subtropinis žemyninis, sausas, per metus iškrinta 400–600 mm kritulių. Kalnuose – vertikalusis klimato ir augalijos zoniškumas.

Didžiausi miestai[taisyti | redaguoti kodą]

(tūkst. gyventojų, 2005 m.)

Administracinis padalijimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kastilijos ir Leono autonominę sritį sudaro 9 provincijos (skliaustuose jų sostinės):

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Kasama akmens anglis, mirabilitas. Daug hidroelektrinių, netoli Burgoso yra Atominė elektrinė. Išplėtota automobilių pramonė („Renault“ įmonė Valjadolide), mašinų gamyba, chemijos pramonė („Michelin“ įmonė Valjadolide gamina padangas), maisto (tabako), popieriaus, statybinių medžiagų, odos pramonė.

Svarbiausias Ispanijoje javų auginimo regionas, daugiausia auginami miežiai, kviečiai, kukurūzai, javų pasėliai užima 98 % ariamosios žemės. Dar auginami cukriniai runkeliai, vynmedžiai, saulėgrąžos, bulvės ir kt. daržovės. Dalis dirbamosios žemės dirbtinai drėkinama, daugiausia Valjadolido ir Leono provincijose. Veisiami galvijai ir avys, t.p. kiaulės, ožkos, naminiai paukščiai.[2]

Oro uostai yra Valjadolide (tarptautinis) ir Salamankoje.

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Turistų pamėgti Salamankos, Avilos, Segovijos senamiesčiai, Burgoso katedra, maldininkų kelias „Gamino de Santiago“, einantis iš Prancūzijos į Santjago de Kompostelą (Galisijos autonominė sritis). Visi jie yra Pasaulio paveldo paminklai.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://www.elmundo.es/elmundo/2010/02/01/castillayleon/1265053518.html
  2. Kastilija ir Leonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 531 psl.