Taragona

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Taragona
isp. Tarragona
   Escut de Tarragona.svg      Bandera de Tarragona.svg   
E5320-Vista-de-Tarragona.jpg
Taragonos panorama

Taragona
41°07′0″N 1°15′0″E / 41.11667°N 1.25°E / 41.11667; 1.25 (Taragona)Koordinatės: 41°07′0″N 1°15′0″E / 41.11667°N 1.25°E / 41.11667; 1.25 (Taragona)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Ispanijos vėliava Ispanija
Regionas: Katalonija Katalonijos regionas
Provincija: Taragonos provincija
Meras: Josep Fèlix Ballesteros
Gyventojų (2009): 135 139
Plotas: 181,6 km²
Tankumas (2009): 744 žm./km²
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: TaragonaVikiteka
Kirčiavimas: Taragonà

Taragona – miestas Ispanijoje, įsikūręs ant Viduržemio jūros kranto, Katalonijos regiono pietuose. Taragonos provincijos ir Taragoneso komarkos centras.

Mieste išliko senovės Romos statinių, įskaitant amfiteatrą, bei jų liekanų. 2000 metais įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Taragona turi didelį jūrų uostą. Už 7,5 km į šiaurės rytus yra tarptautinis Reuso oro uostas. Aplink miestą išsidėstę nemažai chemijos pramonės įmonių. Netoliese įsikūręs vienas didžiausių Europoje pramogų parkų PortAventura.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Romėnų akvedukas

Pagal vieną iš katalonų legendų miestas pavadintas vyriausiojo Tubalo sūnaus Tarraho vardu apie 2407 m.pr.m.e. Pagal kitą legendą (kildinamą iš Strabono ir Megasteno) pavadinimas kilęs iš Tearkono Etiopo, VII a.pr.m.e. faraono, kuris esą kariavo Ispanijoje.

Tikroji Taragonos įkūrimo data nežinoma. Pradžią miestui galėjo duoti iberų miestas Kesse ar Kosse, pavadintas pagal šio regiono iberų gentį, tačiau Taragonos identifikavimas su Kesse nėra visiškai aiškus.[1] Miestą taip pat galėjo įkurti finikiečiai, kurie jį vadino Tarchon.

Romos valdymo metu miestas vadintas Tarraco ir buvo Tarakono Ispanijos provincijos administracinis centras (respublikos laikais buvo Artimosios Ispanijos provincijos centras). Romėnų kolonijos Tarakono mieste pilnas pavadinimas buvo Colonia Iulia Urbs Triumphalis Tarraco. Miestą fortifikavo ir išplėtė broliai Publijus ir Gnėjus Scipionas, kurie jį pavertė tvirtove ir arsenalu kovoje su kartaginiečiais.

Po savo Kantabrijos kampanijos Tarakone žiemojo Augustas. Tarakone buvo kaldinamos monetos.

Napoleono karai Iberijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Napoleono karų metu, per pirmąją Taragonos apgultį nuo 1811 m. gegužės 5 d. iki birželio 29 d. Louis Gabriel Suchet vadovaujama prancūzų Aragono armija apgulė Ispanijos garnizoną, vadovaujamą leitenanto generolo Juan Senen de Contreras. Britų jūrų eskadronas, vadovaujamas admirolo Edward Codrington apšaudė prancūzus iš jūros ir į miestą plukdė didelius pastiprinimus. Nepaisant to, Suchet kariai šturmavo miestą ir nužudė arba paėmė į nelaisvę beveik visus gynėjus.

Antrosios Taragonos apgulties metu (1813 m. birželio 3-11 d.) žymiai didesnės anglų-ispanų pajėgos, vadovaujamos leitenanto generolo John Murray, nesugebėjo atimti Taragonos iš nedidelio prancūzų-italų garnizono, vadovaujamo brigados generolo Antoine Marc Augustin Bertoletti. Murray dėl neryžtingo ir prieštaringo vadovavimo buvo nušalintas iš pareigų. Anglų-ispanų pajėgos galiausiai Taragoną užėmė rugpjūčio 19 d.

Įžymybės[taisyti | redaguoti kodą]

Antikos pastatų likučiai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Tarakonas.

Romėniškieji Tarakono griuvėsiai yra UNESCO Pasaulio paveldo objektas.

Dalis didžiųjų ciklopinio mūro sienų pagrindų šalia Cuartel de Pilatos kaip manoma yra ankstesni už romėnus.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste 1886 metais įkurtas C. Gimnàstic de Tarragona futbolo klubas.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Silvia Orvietani Busch (2001). Medieval Mediterranean Ports: The Catalan and Tuscan Coasts, 1100 to 1235. BRILL.